Įmonė yra ūkinis vienetas, kuris turi unikalų pavadinimą, yra įkurtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei veiklai. Ją sudaro daiktiniai, finansiniai ir nematerialūs objektai, ji turi savo teises ir pareigos. Įmonė gali veikti ir kaip juridinis, ir kaip fizinis asmuo. Lietuvoje įmonės skirstomos pagal dydį ir pagal valdymo tipą. Pagal dydį jos suskirstytos remiantis jose dirbančių žmonių skaičiumi ir metinėmis pajamomis. Lietuvos įstatymuose yra apibrėžiami tokie įmonių tipai: mikroįmonė – ta, kurios personalą sudaro iki 9 žmonių, o metinės pajamos neviršija 7 mln. litų; smulki (maža), kurioje dirba 10–49 darbuotojai, ir kurios apyvarta per metus yra ne didesnė nei 24 mln. litų; vidutinė, turinti 50–249 darbuotojus, ir 138 mln. Litų metinių pajamų; stambi įmonė ta, kurioje dirba 250 ir daugiau žmonių.

Pagal valdymo tipą įmonės yra skirstomos į bendroves, individualias, bendrijas, viešojo sektoriaus.

Bendrovė – tai fizinių ir juridinių asmenų susivienijimas ekonominei veiklai. Ji apima bendrijas, įmones kooperatyvus. Nuo visuomeninių organizacijų jos skiriasi teisiniu įsteigimo pagrindu – sutartimi ar kitu sandoriu, kai bendra veikla jungiamasi į ūkinės veiklos darinį, kuriuo siekiama ekonominių tikslų. Šios įmonės pagal dalyvavimo atvirumą ir galimybes yra skirstomos į uždarąsias akcines bendroves (UAB) ir atvirąsias akcines bendroves (AB). Uždaroji akcinė bendrovė – tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Jos įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 10 000 Lt. Ir yra yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai. Uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti ne daugiau kaip 250 akcininkų. Esminė uždarosios akcinės bendrovės valdymo ypatybė – turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės akcijų. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenumato kitaip. Atviroji akcinė bendrovė – tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į dalis – akcijas. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Lt, o jo dydis lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai. Akcinėje bendrovėje akcininkų skaičius neribojamas. Jie yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys bendrovės akcijų. Svarbiausia tokios įmonės valdymo ypatybė – akcinės bendrovės turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso balsavimo teisę suteikiančių bendrovės turto akcijų. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsuodami.. Pagal veiklos pobūdį bendrovės skirstomos į žemės ūkio ir kooperatines. Žemės ūkio bendrovė tai – ribotos turtinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Kooperatinė bendrovė, arba kooperatyvas, yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsteigtas fizinių ir (arba) juridinių asmenų (mažiausiai 5), skirtas narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Individualią įmonę steigia vienas fizinis veiksnus asmuo, kuris negali būti kitos individualios įmonės savininku. Individualios įmonės turtas yra įmonės nuosavybėn perduotas, savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Savininkui taikoma neribota turtinė atsakomybė.

Įmonės, kurias pagal formą galima vadinti bendrijomis, skirstomos į tikrąsias ūkines ir komanditines ūkines bendrijas, mažasias bei profesines bendrijas. Pati bendrija apskritai turi daug reikšmių, bet šiame straipsnyje naudojama jos reikšmė: bendrija – įmonės forma, ūkinės veiklos susivienijimas. Tikroji ūkinė bendrija yra (TŪB) yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio visi dalyviai yra tikrieji nariai ir kuris įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius. Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi bendru vardu įsteigta įmonė komercinei, ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai, sujungus jų turtą nuosavybę. Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai ir komanditoriai ir kuri įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius, sudariusius Jungtinės veiklos sutartį. taip pat, kaip ir tikroji ūkinė bendrija, pasižymi ūkinei bendrijai būdingais požymiais, tačiau nuo tikrosios ūkinės bendrijos skiriasi tuo, kad be tikrųjų narių turi vieną ar daugiau narių komanditorių. Nario komanditoriaus statusas nuo tikrųjų narių statuso skiriasi tuo, kad komanditoriai nedalyvauja priimant sprendimus ir pagal KŪB prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė į komanditinę ūkinę bendriją. Mažoji bendrija (MB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Tokio tipo įmonė – tai nauja, smulkiajam ir vidutiniam verslui skirta teisinė verslo forma. Profesinė bendrija – tai tam tikros profesijos asmenų, galinčių teikti paslaugas, susivienijimas. Į bendrijas jungiasi advokatai, architektai, mokesčių patarėjai, auditoriai ir kitų laisvųjų profesijų atstovai. Profesinė bendrija gali būti profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas. Profesine veikla galintys užsiimti asmenys turi teisę veikti įsteigdami privatųjį juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra profesinė bendrija. Tokiu atveju profesinė bendrija registruojama juridinių asmenų registre.

Viešasis sektorius – visuma institucijų, kurios išlaikomos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Sektorius teikia viešąsias gėrybes dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui. Viešojo sektoriaus įmonė gali būti: valstybės arba savivaldybės. Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Valstybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Savivaldybės įmonės – iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus.

Lietuvoje visų įmonių steigėjai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymu, kuris nustato subjektus, turinčius teisę savo įmonės vardu užsiimti nuolatine komercine-ūkine veikla Lietuvoje, jų steigimo ir veiklos teisinius pagrindus.