Trys svarbiausi įmonės pardavimo etapai

imones pardavimasLikimui pakoregavus planus arba Jums nusprendus po ilgų metų darbo išeiti užtarnautų atostogų – įmonės pardavimas tampa vieninteliu būdu įgyvendinti savo tikslus. Tačiau pardavimas vyks sklandžiai tik tinkamai pasiruošus trims proceso etapams.

Buhalterijos sutvarkymas

Imones pardavimas gali vykti sklandžiai ir gali vykti komplikuotai. Dažniausiai tai priklauso nuo to kaip tvarkoma verslo buhalterinė apskaita. Juk imones pardavimas su skolomis bus kitaip vertinamas, nei pelningai veikiančios.

Stebėtinai dažnai teigiama, kad ką tik įsteigtos įmonės buhalterija yra niekai. Tiesą pasakius,

nauju uab pardavimas yra dar sudėtingesnis nei jau veikiančių kurį laiką. Nors buhalterija joms ne mažiau svarbi, nei veikiančioms.

Pirkėjų paieška

Labai dažnai parduodamos įmonės nežinant kaip surasti pirkėjų ir ką tiems pirkėjams galima pasiūlyti. Tada sandoris neįvyksta arba įvyksta ne taip, kaip tikėjotės.

Reikia pasiruošti pardavimui. Šiame etape būtinai pasikonsultuokite arba pradėkite bendradarbiauti su specialistais, t.y. bendrovėmis, kurioms imones pardavimas yra duona kasdieninė. Taip laimėsite ne tik laiko, tačiau ir galėsite tikėtis gauti geriausią kainos pasiūlymą. Ekspertai visuomet įvertins Jūsų idėjos ir įdirbio tikslią piniginę išraišką, o pardavimo metu galės ją maksimaliai padidinti.

Pačios populiariausios yra parduodamos uab. Be to svarbu išsiaiškinti ar norime sandorį patvirtinti greitai ir kokybiškai, ar geriau užtrukti ilgiau, bet žygiuoti užtikrintai. Tarkim, naujai isteigtu imoniu pardavimas visuomet yra greitesnis negu ilgai veikiančių.

Sąlygų derinimas

Dar konsultuodamiesi su specialistais turėkite omenyje sąlygas, kuriomis norite perleisti įmonės valdymą. Nesvarbu domina imoniu pardavimas vilniuje, uab pardavimas klaipedoje ar imoniu pardavimas kaune, su konsultanto pagalba gausite šimtu procentu didžiausią naudą.

Specialistas gali pasiūlyti ne tik solidžią pardavimo sumą, bet ir galimybę likti akcininku, turinčiu dalį įmonės akcijų. Taip pat buvęs savininkas turi galimybę dirbti įmonėje kaip samdomas darbuotojas. Galimas ir trečias scenarijus, kuomet bendrovės savininkas palaipsniui gauna išmokas, o ne visą pluoštą grynųjų vienu metu.

Imones pardavimas apima ir tokias sąlygas nuo kada yra formaliai perleidžiamas įmonės savininkas, vadovas. Taip pat imones pardavimas gali tapti kito verslo dalimi. Tokios jungtuvės dažniausiai yra pelningiausias pasirinkimas.

UAB steigimas internetu

uab steigimasDėl pakankamai ryškiai išplėtotų šiuolaikinių technologijų, UAB steigimas internetu, daugelio su šia sritimi susijusių žmonių nuomone, gali padėti labai patogiai atlikti tokį darbą ir jau visai netrukus leisti savininkui nuolat dirbti pasirinktoje srityje. Juk tikriausiai jokia paslaptis, jog jei ne tokia neseniai atsiradusi galimybė kaip UAB steigimas internetu, daugeliui asmenų, pageidaujančių įsteigti tokią įmonę, tektų susidurti su kiek didesniais ar menkesniais nepatogumais, o pastarieji ypač aiškiai išryškėtų tiems, kurie konkrečiu metu turi tam tikrą savo laisvo laiko trūkumą. Žinoma, tam, kad internetu būtų sukurta būtent tokiais principais veikianti bendrovė, kurių ir pageidauja ją planuojantis žmogus, visada yra verta atidžiai perskaityti visą informaciją, kuri būna pateikiama bei dažniausiai visiškai nesunkiai prieinama kiekvienam iš tokių piliečių. Juk ja remiantis nuo pat atliekamų tokio tipo veiksmų pradžios, UAB paprastai tampa aktyvi iš tiesų greitai ir netenka dėl pačių įvairiausių netikslumų vėliau dar ne vieną valandą tvarkyti tam tikras detales. Todėl, be jokių abejonių, toks patogus steigimas einamuoju laiku kiekvieną dieną tampa vis dažniau naudojamas, o dėl tokios priežasties kartu ir nuolat tobulinamos jo galimybės.

Žinoma, imones steigimas internetu tam asmeniui, kuris savo gyvenime tik pirmą kartą susiduria su tokio darbo vykdymo ypatybėmis, taip pat gali sukelti tam tikrų nesklandumų net ir tuomet, kai jis stengiasi sąžiningai išsiaiškinti visus kartu pateikiamus paaiškinimus. Juk vieniems asmenims internetu pateikiama informacija gali pasirodyti visiškai aiški, tuo tarpu kitai grupei steigėjų tam tikrose pateikiamų paaiškinimų detalėse matomi akivaizdūs trūkumai, dėl kurių jiems tampa daug sudėtingiau sukurti būtent tokią savo būsimą bendrovę, kuri pasižymėtų visais šių žmonių pageidaujamais veikimo principais. Taigi, tuomet, kai būna ketinamas įvykdyti planuojamų imoniu steigimas internetu, kai kuriems asmenims yra iš tiesų verta pasidomėti, kokia būtų specialistų nuomonė tam tikrais, nerimą keliančiais klausimais atitinkamoje srityje. Juk būtent tuomet vėliau galima visiškai neabejoti, jog sukurta UAB turėtų veikti labai sėkmingai, o taip pat atitikti visus steigėjų turimus pageidavimus jos atžvilgiu. Bet kokiu atveju, toks realiai atsiradęs faktas, kad UAB galima steigti internetu, daugelio manymu, labai praverčia ir tiems, kurie pageidauja bent šiek tiek sutaupyti atliekant atitinkamo pobūdžio darbus. Juk būtent tuomet tampa visiškai nereikalingos tam tikros srities specialistų atliekamos paslaugos. O reikalingas steigimas gali būti labai greitai ir nebrangiai įvykdytas be jokių asmeninių pastangų, tiesiog pasitelkiant į pagalbą padedančius tai atlikti profesionalus. Žinoma, UAB steigimas internetu be notaro suteikia galimybę ir pačiam steigėjui įvykdyti visus tam reikalingus darbus, tačiau neretai tampa daug paprasčiau tai atlikti su specialistu. Juo labiau, kad pastarojo paslaugos, kai būna planuojamas UAB steigimas internetu, kaina dažniausiai tikrai neviršija įprastų atitinkamu tikslu paprastai išleidžiamų sumų.

Taigi, tuomet, kai yra ketinamas vykdyti UAB steigimas internetu, kiekvienam iš steigėjų vertėtų pabandyti išsiaiškinti, ką galėtų pasiūlyti šiuolaikinėje rinkoje dirbantys konsultantai. Juk su jų pagalba paprastai pavyksta jau netrukus visai nesudėtingai atlikti visas reikalingas procedūras ir, žinoma, pamiršti apie tokio proceso metu galimai iškylančius nesusipratimus. O jei būna kokybiškai įvykdomas toks UAB steigimas internetu, Registru centras jau visai netrukus paprastai turi bet kokius reikalingus duomenis apie naująją įmonę bei jos veikimo ypatybes. Be to, žmogus, užsakydamas sau steigiant bendrovę reikalingą specialisto pagalbą, paprastai tai gali padaryti už jam visiškai priimtiną pinigų sumą. Ir tai atlikus, kai jau būna įvykdomas užsakytas UAB steigimas internetu, visas savo pastangas sutelkti tam, kad pageidaujama veikla būtų vykdoma itin sėkmingai.

Kas geriau: samdomas buhalteris ar firma?

Samdomų firmų buhalterinei apskaitai vesti paslaugomis patariama geriau naudotis mažoms bendrovėms, kuriose dirba nedaug žmonių. Jos dažniausiai taip ir daro. Didesnėms įmonėms geriau turėti savo atskirą buhalterinės apskaitos tarnybą, nes manoma, jog ji priima įmonei naudingesnius sprendimus ir stengiasi padėti jai pasiekti geresnius finansinius rodiklius.

auditasMažoms įmonėms finansininką samdytis tiesiog neapsimoka, geriau prašyti pagalbos įmonės, teikiančios buhalterines paslaugas. Kodėl įmonėms su maža apyvarta neapsimoka samdytis buhalterio? Darbas protiškai sunkus, intelektualus, todėl turi būti gerai apmokamas. Labai mažai įmonei net ir minimalų atlyginimą samdomam buhalteriui mokėti yra per sunku. Be to, jei mažai moki, žmogus ieškosi tokio paties papildomo darbo ir savo paslaugas teikia dar kelioms įmonėms. Tokiam žmogui sunku įsigilinti į kiekvienos įmonės finansus pakankamai giliai. Mažoms įmonėms toks etatas neapsimoka dar ir todėl, kad esant nedidelei apyvartai (pajamoms neviršijant 100 tūkstančių litų) apskaita nesudarinėjama kas mėnesį. Tokiu atveju išlaikyti buhalterį per didelė prabanga. Žinoma, kiekviena įmonė šį klausimą sprendžia pagal galimybes ir būtinumą.

Jei nelabai didelė ar didesnė įmonė samdosi firmą buhalterinei apskaitai atlikti, pirmiausia ji žiūri, kokie yra įkainiai. Tačiau jei norima, kad darbas būtų atliktas tikrai kokybiškai, reikia atsižvelgti ir į samdomos firmos patikimumą, sužinoti, kokie atsiliepimai apie ją. Geriau rinktis įmonę su geru vardu. Jei klientai patenkinti firmos darbo rezultatais, be abejo, geriau samdytis ją, o ne beveik nežinomą. Geresnę buhalterinės apskaitos kokybę dažniausiai garantuoja tos firmos, kurios priklauso tarptautinėms audito kompanijoms, nes jose efektyvesnė darbų kokybės kontrolė.

Iš tiesų, kaip geriau tvarkyti apskaitą ir ką samdyti, priklauso nuo įmonės poreikių. Abu variantai turi ir gerųjų, ir blogųjų pusių. Belieka galvoti, kas svarbiau pačiai įmonei. Jei galiausiai nusprendžiama samdyti apskaitą atliekančią firmą, sutartyje su ja reikia įvardinti, kad ši įmonė suteiks tokias pat paslaugas kaip ir samdomas buhalteris. Taip pat būtina nurodyti, per kiek laiko paslaugos bus suteiktos, kokius, dokumentus pateikti, kaip atsiskaityti ir t.t. Pasamdžius buhalterį dažnai iki galo nebūna sutarta, kokius darbus jis turi atlikti, kokias ataskaitas paruošti ir iki kokio laiko. Buhalteris įmonei atsieina brangiai, o darbas būna ne visada kokybiškas ir aiškus. Kita vertus, tai priklauso nuo buhalterio lojalumo tai įmonei, kuri jį samdo.

Pirkti buhalterinės apskaitos paslaugas iš firmų apsimoka dar ir todėl, kad jos būna apsidraudusios savo veiklos atsakomybę. Kai iškyla mokestinis ginčas, įmonei nuostoliai padengiami iš draudimo, o priimtą į darbą buhalterį gina įstatymai, tad dėl nekokybiškai atlikto darbo nuostoliai tenka pačiai įmonei.

Yra keletas pagrindinių aspektų, kodėl verta samdyti buhalterinės apskaitos įmonę: samdyta komanda būna kompetetinga, kvalifikuota, turi daugiau patirties nei vienas samdytas buhalteris, jos darbas efektyvesnis, nes paskirstomas keliems žmonėms, samdyta įmonė neina atostogų, už jas nei už darbuotojų mokymus mokėti nereikia, už savo darbą atsako pagal Civilinį kodeksą, su pasamdžiusia įmone ji palaiko dalykiškus ir ilgalaikius ryšius, mažesni kaštai ir didesnis darbo našumas bei produktyvumas, nes mokama tik už atlikto darbo kiekį. Bent jau taip skelbiasi buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios daugelis firmų. Belieka surinkti kuo daugiau informacijos, ar iš tiesų taip yra ir įsitikinus tokią įmonę samdyti buhalterinės apskaitos paslaugoms.

Darbų sauga: samdom specialistą ar perkam dokumentų segtuvą?

darbų saugaKas įmonėje turėtų pasirūpinti darbų sauga? Aišku, kad direktorius, kuris privalo paruošti krūvą dokumentų, surinkti parašus iš naujai priimtų darbuotojų, juos instruktuoti, pasirūpinti, kad senesnių darbuotojų žinios apie saugumą darbo vietoje yra neprimirštos, ir dar keliolika svarbių darbų. Paprastai direktorius tiek laiko neturi. Kitas variantas – įmonės administratorė. Ji laiko turi dar mažiau, tačiau kodėl jai nepadirbėjus viršvalandžių, ir nesutvarkius darbo saugos dokumentacijos?.. Deja, viršvalandžiai – sudėtingas atvejis, todėl darbo saugos dokumentai dažnai lieka nesutvarkyti iki galo. Kai darbuotojas patiria traumą darbo vietoje, ar pakeliui į darbą, tada prasideda „linksmybės“. Atvykę VDI inspektoriai iš karto reikalauja tvarkingų dokumentų, o pasiaiškinimas „Žinote, nebuvo pakankamai laiko…“ juos mažiausiai domina. Toliau teismas, kuriam laiko sugaištama kur kas daugiau, nei dokumentų tvarkymui. Žodžiu, situacija visiškai niekam nenaudinga ir gana kebli.

Sprendimų šiai vaizdžiai pristatytai problemai yra bent trys.

1 sprendimas. Nusamdyti už darbų saugą atsakingą  specialistą, kuris sutvarkytų dokumentus, instruktuotų darbuotojus, prižiūrėtų visą dokumentaciją, o esant reikalui atstovautų įmonę VDI patikrinimo metu. Šis sprendimas mažoms įmonėms nėra labai aktualus, nes iki 50 žmonių dirbančioje įmonėje laikyti specialistą, kuris didžiąją dalį darbo laiko nieko neveiks, yra neefektyvu. Nebent darbuotojų kaita yra didelė. Vidutinėms įmonėms toks specialistas būtų naudingas, ypač, jei darbuotojai priimami nuolatos, o darbų specifika yra skirtinga. Tačiau abejotina, ar tokiai pozicijai reikia pilnos darbo dienos.

2 sprendimas. Nusamdyti darbų saugos specialistą tam tikriems atvejams, pagal sutartį. Šis sprendimas tinkamas vidutinėms įmonėms, kur darbų sauga perduodama specialistams, dirbantiems darbų saugos konsultacijų įmonėse. Toks specialistas-konsultantas įmonėje nėra darbinamas, jo paslaugos apmokamos mėnesinio aptarnavimo ar kitokios sutarties pagrindu.

3 sprendimas. Nusamdyti darbų saugos įmonę, kad ši padėtų paruošti dokumentaciją ir konsultuotų vadovus darbų saugos klausimais. Šios paslaugos esmė – tvarkingos dokumentacijos parengimas. Darbų sauga yra ne tik dokumentai, bet ir instruktavimas. Šiuo atveju, instrukcijas turi perduoti vadovas, o darbų saugos specialistas gali pateikti konstruktyvių pasiūlymų, kaip tai padaryti geriau, paprasčiau ir efektyviau. Tokia paslauga labai tinka mažoms įmonėms.

Ką rinktumėtės Jūs? 0,5 etato dirbantį darbuotoją, kuris ant stalo laiko pasidėjęs tik darbų saugos dokumentus, darbo saugos specialistą, su kuriuo susisiekiate tik priimdami naują darbuotoją, ar tiesiog tvarkingai ir aiškiai sutvarkytą dokumentų segtuvą + konsultacijas? Jei įmonė didesnė – specialisto paslaugos yra priimtinas variantas. Kai įmonės nedidelės, pasirenkamas dokumentacijos tvarkymo variantas, nes jis yra daugeliu atvejų pigesnis ir paprastesnis.

Darbo saugos dokumentacijos segtuvas yra svarbus, nors ir dažnai apsinešantis dulkėmis. Vos tik jį atvėrus, turi būti aišku, kur koks dokumentas yra, kur kokio parašo reikia įdarbinant naują darbuotoją. Unikalią sistemą sukūrė patyrę „Laboro“ darbo saugos specialistai. Ji taupo laiką ir nesukelia streso ieškant žurnalų, įsakymų, pareigybinių instrukcijų. Visi reikalingi parašai yra sudedami viename lape, o ne per keletą skirtingų žurnalų. Apie savo išdirbtą dokumentų tvarkymo sistemą „Laboro“ papasakoti gali ir patys tačiau visiems atminti būtina – tvarkinga dokumentacija gali padėti itin keblioje situacijoje. Jei patys neturite laiko, noro, sugebėjimų – kreipkitės į profesionalus, kurie tai daro nuolatos ir už gana nedidelį mokestį. Darbo sauga nėra brangi, bet sutaupyti gali tikrai daug…

Įmonės Lietuvoje – kokios jos?

verslas ir įmonėsĮmonė yra ūkinis vienetas, kuris turi unikalų pavadinimą, yra įkurtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei veiklai. Ją sudaro daiktiniai, finansiniai ir nematerialūs objektai, ji turi savo teises ir pareigos. Įmonė gali veikti ir kaip juridinis, ir kaip fizinis asmuo. Lietuvoje įmonės skirstomos pagal dydį ir pagal valdymo tipą. Pagal dydį jos suskirstytos remiantis jose dirbančių žmonių skaičiumi ir metinėmis pajamomis. Lietuvos įstatymuose yra apibrėžiami tokie įmonių tipai: mikroįmonė – ta, kurios personalą sudaro iki 9 žmonių, o metinės pajamos neviršija 7 mln. litų; smulki (maža), kurioje dirba 10–49 darbuotojai, ir kurios apyvarta per metus yra ne didesnė nei 24 mln. litų; vidutinė, turinti 50–249 darbuotojus, ir 138 mln. Litų metinių pajamų; stambi įmonė ta, kurioje dirba 250 ir daugiau žmonių.

Pagal valdymo tipą įmonės yra skirstomos į bendroves, individualias, bendrijas, viešojo sektoriaus.

Bendrovė – tai fizinių ir juridinių asmenų susivienijimas ekonominei veiklai. Ji apima bendrijas, įmones kooperatyvus. Nuo visuomeninių organizacijų jos skiriasi teisiniu įsteigimo pagrindu – sutartimi ar kitu sandoriu, kai bendra veikla jungiamasi į ūkinės veiklos darinį, kuriuo siekiama ekonominių tikslų. Šios įmonės pagal dalyvavimo atvirumą ir galimybes yra skirstomos į uždarąsias akcines bendroves (UAB) ir atvirąsias akcines bendroves (AB). Uždaroji akcinė bendrovė – tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Jos įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 10 000 Lt. Ir yra yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai. Uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti ne daugiau kaip 250 akcininkų. Esminė uždarosios akcinės bendrovės valdymo ypatybė – turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės akcijų. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenumato kitaip. Atviroji akcinė bendrovė – tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į dalis – akcijas. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Lt, o jo dydis lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai. Akcinėje bendrovėje akcininkų skaičius neribojamas. Jie yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys bendrovės akcijų. Svarbiausia tokios įmonės valdymo ypatybė – akcinės bendrovės turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso balsavimo teisę suteikiančių bendrovės turto akcijų. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsuodami.. Pagal veiklos pobūdį bendrovės skirstomos į žemės ūkio ir kooperatines. Žemės ūkio bendrovė tai – ribotos turtinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Kooperatinė bendrovė, arba kooperatyvas, yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsteigtas fizinių ir (arba) juridinių asmenų (mažiausiai 5), skirtas narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Individualią įmonę steigia vienas fizinis veiksnus asmuo, kuris negali būti kitos individualios įmonės savininku. Individualios įmonės turtas yra įmonės nuosavybėn perduotas, savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Savininkui taikoma neribota turtinė atsakomybė.

Įmonės, kurias pagal formą galima vadinti bendrijomis, skirstomos į tikrąsias ūkines ir komanditines ūkines bendrijas, mažasias bei profesines bendrijas. Pati bendrija apskritai turi daug reikšmių, bet šiame straipsnyje naudojama jos reikšmė: bendrija – įmonės forma, ūkinės veiklos susivienijimas. Tikroji ūkinė bendrija yra (TŪB) yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio visi dalyviai yra tikrieji nariai ir kuris įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius. Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi bendru vardu įsteigta įmonė komercinei, ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai, sujungus jų turtą nuosavybę. Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai ir komanditoriai ir kuri įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius, sudariusius Jungtinės veiklos sutartį. taip pat, kaip ir tikroji ūkinė bendrija, pasižymi ūkinei bendrijai būdingais požymiais, tačiau nuo tikrosios ūkinės bendrijos skiriasi tuo, kad be tikrųjų narių turi vieną ar daugiau narių komanditorių. Nario komanditoriaus statusas nuo tikrųjų narių statuso skiriasi tuo, kad komanditoriai nedalyvauja priimant sprendimus ir pagal KŪB prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė į komanditinę ūkinę bendriją. Mažoji bendrija (MB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Tokio tipo įmonė – tai nauja, smulkiajam ir vidutiniam verslui skirta teisinė verslo forma. Profesinė bendrija – tai tam tikros profesijos asmenų, galinčių teikti paslaugas, susivienijimas. Į bendrijas jungiasi advokatai, architektai, mokesčių patarėjai, auditoriai ir kitų laisvųjų profesijų atstovai. Profesinė bendrija gali būti profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas. Profesine veikla galintys užsiimti asmenys turi teisę veikti įsteigdami privatųjį juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra profesinė bendrija. Tokiu atveju profesinė bendrija registruojama juridinių asmenų registre.

Viešasis sektorius – visuma institucijų, kurios išlaikomos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Sektorius teikia viešąsias gėrybes dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui. Viešojo sektoriaus įmonė gali būti: valstybės arba savivaldybės. Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Valstybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Savivaldybės įmonės – iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus.

Lietuvoje visų įmonių steigėjai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymu, kuris nustato subjektus, turinčius teisę savo įmonės vardu užsiimti nuolatine komercine-ūkine veikla Lietuvoje, jų steigimo ir veiklos teisinius pagrindus.

Parduodamas verslas

„Parduodu verslą Vilniuje, pelningas, be skolų“. Toks skelbimas yra įdomus tam tikrai daliai verslininkų, kurie nori investuoti į jau sukurtą verslą, užuot viską darius nuo pat pradžios. Čia ne tas pats, kas nusipirkti jau įsteigtą įmonę ir pradėti veiklą. Tai realaus verslo pirkimas su jau esančiu tam tikru turtu, darbuotojais ir, žinoma, klientų baze.

pinigaiKas verslą perka? Patyrę verslininkai, investuotojai turintys nemažai ryšių ir gerus vadovavimo įgūdžius. Taip pat įvairūs fondai ir pavieniai asmenys, norintys save išbandyti naujame versle. Bet kuriuo atveju, jie turi pakankamai resursų, kad verslą išplėstų dar labiau. Retais atvejais verslas perkamas, kai investicijos yra ribotos. Tai reiškia, kad investuojama tik 100 000 litų suma, o ne kiekvieną mėnesį į įmonės kasą įnešama po 20 000 Lt. Paprastai tokia situacija kyla su naujomis įmonėmis, kurios dar neturi klientų ir užsakymų, negeneruoja apyvartos.

Gatavas verslas paprastai dirba beveik pelningai, todėl, optimizavus procesus, nusamdžius aukštesnio lygio specialistus, galima ką tik įsigytą verslą smarkiai išplėsti.

Verslo pardavimas yra gana sudėtingas procesas. Sutarus parduoti, parduodamas verslas yra atidžiai patikrinamas – paprastai yra užsakomas auditas, kuris realiai pasako, kokia yra parduodamo verslo vertė, kokie finansiniai įsipareigojimai, srautai ir t.t. Taip pat įsigilinama į jau esamus procesus, darbo struktūrą, atsakomybę. Tik tada pasirašomi akcijų pardavimo dokumentai ir duomenys pateikiami Registrų Centrui.

Internete vis daugėja skelbimų „Parduodu verslą“ skyreliuose. Atsiranda ir specialūs verslo pardavimo puslapiai (pavyzdžiui VersloPaieskos.lt), kuriuose nesunkiai galima patalpinti skelbimus apie parduodamus verslus, interneto puslapius. Suinteresuoti asmenys paprastai atidžiai seka šiuos skelbimų portalus, laukdami progos įsigyti tokį verslą, kurį sugebės pakelti į naujas aukštumas, save realizuoti naujoje srityje. Lietuvoje yra keli tokie puslapiai, tad verslininkai jais noriai naudojasi.

Verslas yra prekė šiuolaikinėje ekonomikoje. Lygiai tokia pati, kaip, keptuvė ar skalbimo mašina. Aišku, prieš perkant reikia patikrinti realius rodiklius, nes lietuviai verslininkai yra linkę slėpti tam tikrus trūkumus ir įsipareigojimus, tačiau pati prekyba verslu nėra naujiena. Ypač, kai tokia populiari startupų kultūra. Šioje srityje yra net terminas – early exit, reiškiantis verslo pardavimą investuotojams ankstyvoje stadijoje.