Ar pastebėjote, kaip sparčiai aplinkui dygsta nauji namai, o ant jų fasadų ar sklypuose atsiranda vis daugiau iki šiol mažiau matytų įrenginių – šilumos siurblių išorinių blokų? Tai ne šiaip mados klyksmas. Tai – nauja realybė, diktuojama ne tik noro gyventi komfortiškiau ir ekonomiškiau, bet ir vis griežtesnių Europos Sąjungos bei nacionalinių reikalavimų pastatų energetiniam efektyvumui. Lietuva, kaip ir visa Europa, išgyvena tikrą šildymo sistemų revoliuciją. Senus, taršius ir brangiai išlaikomus katilus keičia modernios, ekologiškos ir, svarbiausia, efektyvios technologijos. Šilumos siurbliai tapo kone auksiniu standartu naujoje statyboje ir vis populiaresniu pasirinkimu renovuojant senesnius pastatus. Tačiau kartu su šia populiarumo banga iškyla ir kita, ne mažiau svarbi problema – kokybiškas šių įrenginių sumontavimas. Juk net ir pats brangiausias bei technologiškai pažangiausias įrenginys gali tapti galvos skausmu, jei jo montavimas patikėtas neprofesionalams.

Šiame straipsnyje mes nersime gilyn ne į paviršutiniškus patarimus namų savininkams, o į technines subtilybes, kurias privalo išmanyti kiekvienas save gerbiantis montuotojas. Kalbėsime apie tai, kas slypi už idealaus šilumos siurblio veikimo – nuo tinkamo galios apskaičiavimo iki hidraulinio balansavimo ir automatikos derinimo. Tai nebus sausa instrukcija, o greičiau pokalbis su kolegomis, kuriame dalinsimės patirtimi, atkreipsime dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas ir ieškosime sprendimų, kaip jų išvengti. Kiekvienas objektas yra unikalus, reikalaujantis individualaus požiūrio, todėl standartiniai „copy-paste“ sprendimai čia negalioja. Profesionalumas slypi detalėse, o būtent tas detales ir pasistengsime išlukštenti. Galiausiai, juk nuo mūsų darbo kokybės priklauso ne tik kliento komfortas ir sąskaitos už šildymą, bet ir visos sistemos ilgaamžiškumas bei patikimumas. Tad pasiruoškite – laukia gili analizė, kaip teorines žinias paversti nepriekaištingai veikiančia sistema.

Galios skaičiavimas: daugiau ar mažiau?

Viena esminių ir, deja, dažnai neteisingai atliekamų užduočių – tikslus šilumos siurblio galios parinkimas. Pagunda pasirinkti galingesnį įrenginį „dėl atsargos“ yra didelė, tačiau tai – meškos paslauga. Per galingas šilumos siurblys veiks trumpais ciklais, dažnai įsijungdamas ir išsijungdamas (vadinamasis taktinimas). Toks režimas ne tik didina elektros sąnaudas, bet ir gerokai sutrumpina kompresoriaus – brangiausios įrenginio dalies – tarnavimo laiką. Iš kitos pusės, per mažos galios įrenginys nesugebės užtikrinti reikiamo komforto šalčiausiu metų laiku ir nuolat veiks maksimaliu pajėgumu, dažnai pasitelkdamas brangiai kainuojančius elektrinius tenus. Todėl profesionalus montuotojas privalo atlikti išsamius pastato šilumos nuostolių skaičiavimus pagal LST EN 12831 standartą, atsižvelgdamas į sienų, stogo, grindų varžas, langų tipą ir plotą, pastato orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir net vidutines vėjų kryptis konkrečiame regione. Tik turint tikslius duomenis galima parinkti optimalios galios įrenginį, kuris veiks efektyviausiu režimu ir tarnaus ilgus metus.

Kaip pasirinkti tinkamą vietą išoriniam blokui?

Atrodytų, kas čia sudėtingo – pastatei dėžę lauke ir viskas. Tačiau išorinio bloko (kalbant apie oras-vanduo sistemas) vietos parinkimas yra kritiškai svarbus sistemos efektyvumui ir ilgaamžiškumui. Profesionalas visada įvertins kelis esminius faktorius. Pirma – oro srautas. Blokas turi būti montuojamas taip, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti aplink jį. Negalima jo statyti uždarose nišose, per arti sienų, tvorų ar tankių augalų. Rekomenduojama palikti bent 30-50 cm erdvės iš šonų ir galo, o priekyje – bent 1,5-2 metrus laisvos zonos. Antra – triukšmas. Nors modernūs šilumos siurbliai veikia itin tyliai, vis tiek generuoja tam tikrą garsą. Todėl išorinio bloko nereikėtų montuoti po miegamojo langais ar arti kaimynų sklypo ribos, kad ateityje nekiltų konfliktų. Trečia – kondensato nuvedimas. Žiemos metu, atitirpinėjimo ciklo metu, iš bloko išteka nemažas kiekis vandens. Būtina numatyti efektyvų kondensato surinkimą ir nuvedimą į drenažą ar lietaus kanalizaciją, kad po įrenginiu nesusidarytų ledynas, galintis pažeisti tiek patį bloką, tiek pastato pamatus.

Hidraulinis sujungimas: sistemos kraujotaka

Jei kompresorius yra šilumos siurblio širdis, tai hidraulinė sistemos dalis – jo kraujotaka. Ir čia klaidų kaina gali būti labai didelė. Profesionalus montuotojas privalo idealiai išmanyti hidraulikos dėsnius. Vamzdynų diametrai turi būti parinkti tiksliai pagal gamintojo rekomendacijas ir sistemos galią. Per siauri vamzdžiai sukels per didelį pasipriešinimą, cirkuliacinis siurblys dirbs didesne apkrova, o į tolimiausius radiatorius ar grindinio šildymo kontūrus gali tiesiog nebepatekti pakankamas šilumnešio kiekis. Per platūs vamzdžiai – taip pat problema, nes sumažėja šilumnešio tėkmės greitis, o tai gali lemti neefektyvų šilumos atidavimą. Ypatingą dėmesį reikia skirti ir papildomiems elementams – purvo filtrams, nuorintojams, balansiniams ventiliams. Purvo filtras yra privalomas siekiant apsaugoti jautrius šilumokaičius nuo sistemoje esančių nešvarumų. Automatiniai nuorintojai aukščiausiuose sistemos taškuose užtikrins, kad sistemoje nesikauptų oras, o balansiniai ventiliai leis preciziškai sureguliuoti srautus į atskiras šildymo zonas, užtikrinant tolygų šilumos pasiskirstymą visame name.

Ar geoterminis šildymas visada yra geriausias pasirinkimas?

Geoterminis šildymas, dar vadinamas žemė-vanduo sistema, dažnai pristatomas kaip pats efektyviausias ir stabiliausias šildymo būdas. Ir tai yra tiesa – jo efektyvumo koeficientas (COP) mažiau priklauso nuo lauko oro temperatūros svyravimų. Tačiau ar jis visada yra geriausias pasirinkimas? Profesionalas turi objektyviai įvertinti situaciją ir patarti klientui. Geoterminio šildymo įrengimas reikalauja didesnių pradinių investicijų. Reikia arba didelio laisvo žemės ploto horizontaliam kolektoriui įrengti, arba atlikti brangiai kainuojančius vertikalius gręžinius. Jei sklypas mažas, o gruntas uolėtas, gręžinių kaina gali išaugti iki kosminių aukštumų. Be to, būtina atlikti geologinius tyrimus, kad būtų nustatytas grunto tipas ir jo šiluminis laidumas – nuo to tiesiogiai priklauso, kiek metrų kolektoriaus ar gręžinių reikės. Taigi, nors eksploatacinės išlaidos vėliau būna mažesnės, pradinė investicija gali būti nepakeliama našta. Profesionalo pareiga – ne aklai siūlyti brangiausią sprendimą, o apskaičiuoti abiejų sistemų – geoterminės ir oras-vanduo – atsipirkimo laiką konkrečiame objekte ir leisti klientui priimti pagrįstą sprendimą.

Automatikos derinimas: sistemos smegenys

Šiuolaikiniai šilumos siurbliai – tai sudėtingi įrenginiai, valdomi išmanių automatikos sistemų. Būtent nuo teisingo valdiklio suprogramavimo priklauso 80% sistemos efektyvumo. Gamykliniai nustatymai dažnai yra universalūs ir netinka konkrečiam objektui. Profesionalus montuotojas turi ne tik prijungti laidus, bet ir „išmokyti“ sistemą dirbti optimaliai. Tai apima šildymo kreivių nustatymą pagal pastato inertiškumą ir šilumos nuostolius. Tinkamai nustatyta kreivė užtikrina, kad į šildymo sistemą bus tiekiamas ne per karštas, bet ir ne per vėsus šilumnešis, priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Taip pat svarbu sureguliuoti karšto vandens ruošimo prioritetus, nustatyti naktinius režimus, suderinti darbą su saulės kolektoriais ar fotovoltine elektrine, jei tokios yra. Klaida šiame etape gali paversti net ir efektyviausią sistemą paprasčiausiu „elektros rijiku“. Todėl laikas, praleistas prie valdiklio programavimo, atsiperka su kaupu per mažesnes sąskaitas ir didesnį komfortą.

Kuo skiriasi montavimas naujame ir sename name?

Montavimo specifika A++ klasės name ir senos statybos renovuojamame name skiriasi kaip diena ir naktis. Naujame name dažniausiai įrengiamas žematemperatūris grindinis šildymas, kuris yra idealus partneris šilumos siurbliui. Sistema veikia su žema šilumnešio temperatūra (apie 30-35°C), todėl šilumos siurblys pasiekia maksimalų efektyvumą. Sename name dažniausiai yra radiatorinė sistema, pritaikyta aukštai, apie 70-80°C temperatūrai. Prijungus šilumos siurblį prie tokios sistemos tiesiogiai, jo efektyvumas drastiškai kris, nes norint paruošti tokios aukštos temperatūros vandenį, kompresorius turės dirbti ties savo galimybių riba. Profesionalas tokioje situacijoje turi įvertinti esamų radiatorių plotą. Gali tekti juos pakeisti didesniais, modernesniais, kurie efektyviai atiduoda šilumą ir esant žemesnei temperatūrai (apie 45-55°C). Kartais tenka kombinuoti sistemas – pavyzdžiui, pirmame aukšte įrengti grindinį šildymą, o antrame palikti padidintus radiatorius. Svarbu klientui aiškiai iškomunikuoti, kad be šildymo sistemos modernizacijos norimo efektyvumo pasiekti nepavyks.

Kodėl būtinas sistemos paleidimas ir derinimas?

Darbas nesibaigia tada, kai priveržiama paskutinė veržlė. Vienas svarbiausių etapų, kurį kai kurie „meistrai“ praleidžia, yra sistemos paleidimas ir derinimas. Tai nėra tik mygtuko „On“ paspaudimas. Tai – kruopštus procesas, kurio metu tikrinamas visos sistemos sandarumas, nuorinamas šilumnešis, tikrinamas freono slėgis šaldymo kontūre. Taip pat atliekamas hidraulinis balansavimas – naudojant specialią įrangą matuojami ir reguliuojami srautai kiekviename šildymo kontūre ar radiatoriuje, kad šiluma po pastatą pasiskirstytų tolygiai. Būtent po šio etapo galima galutinai suderinti automatikos parametrus, stebint, kaip sistema reaguoja į realias sąlygas. Profesionalus montuotojas visada paliks klientui paleidimo-derinimo darbų aktą, kuriame surašyti visi pamatuoti ir nustatyti parametrai. Tai ne tik kokybės garantas, bet ir puikus atskaitos taškas atliekant būsimus techninius aptarnavimus. Tai yra finalinis akordas, užtikrinantis, kad visa simfonija skambės darniai ir be jokių netikėtų disonansų.

Taigi, šilumos siurblio montavimas – tai ne amatas, o menas, reikalaujantis gilių inžinerinių žinių, kruopštumo ir atsakomybės. Tai nėra tiesiog vamzdžių sujungimas ir laidų prijungimas. Tai – sudėtingos sistemos kūrimas, kurios kiekvienas elementas turi veikti sinchroniškai, kaip gerai suderintas orkestras. Nuo pirminės konsultacijos ir tikslaus galios skaičiavimo, iki kruopštaus vietos parinkimo, hidraulinio sujungimo ir preciziško automatikos derinimo – kiekvienas žingsnis yra kritiškai svarbus galutiniam rezultatui. Profesionalas skiriasi nuo mėgėjo tuo, kad jis mato visą paveikslą, numato galimas problemas ir žino, kaip jų išvengti, o ne kaip vėliau taisyti pasekmes.

Lietuvos rinka, sparčiai pereinanti prie atsinaujinančios energetikos, reikalauja vis aukštesnės montuotojų kvalifikacijos. Auganti konkurencija ir vis labiau išprusę klientai nebeleidžia dirbti atmestinai. Investicija į žinias, į modernią įrangą, į nuolatinį tobulėjimą – tai vienintelis kelias išlikti ir klestėti šioje srityje. Juk galiausiai, geriausia reklama – tai ne skambūs šūkiai, o nepriekaištingai veikianti sistema ir laimingas klientas, kuris drąsiai rekomenduos jus savo draugams ir kaimynams. Būtent toks požiūris ir kuria ilgalaikę vertę tiek pačiam meistrui, tiek visai šildymo technologijų rinkai.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

1. Ar galima šilumos siurblį oras-vanduo montuoti pačiam?

Nors teoriškai įmanoma, primygtinai nerekomenduojama. Darbas su šaltnešiais (freonu) reikalauja specialių licencijų ir įrangos, o neteisingas hidraulinis ar elektrinis pajungimas gali ne tik sugadinti brangią įrangą, bet ir kelti pavojų. Be to, savarankiškai sumontuotam įrenginiui nebus taikoma gamintojo garantija.

2. Kiek laiko trunka standartinis šilumos siurblio oras-vanduo montavimas?

Paprastai, jei objektas yra paruoštas, standartinis montavimas trunka 1-3 darbo dienas. Į šį laiką įeina išorinio ir vidinio blokų montavimas, vamzdynų ir elektros instaliacijos prijungimas bei sistemos paleidimo-derinimo darbai. Geoterminis šildymas su gręžiniais gali užtrukti gerokai ilgiau.

3. Ar reikalingas kaminas šilumos siurbliui?

Ne, šilumos siurbliui nereikalingas joks kaminas. Kadangi sistemoje nevyksta joks degimo procesas, neišsiskiria jokie dūmai ar kitos kenksmingos medžiagos. Tai viena iš priežasčių, kodėl šilumos siurbliai laikomi ekologišku šildymo sprendimu.

4. Kaip dažnai reikia atlikti šilumos siurblio techninę apžiūrą?

Rekomenduojama techninę apžiūrą atlikti bent kartą per metus, geriausia prieš prasidedant šildymo sezonui. Apžiūros metu specialistas patikrins šaltnešio slėgį, išvalys filtrus, šilumokaičius ir patikrins visų sistemos komponentų veikimą. Tai padeda užtikrinti sistemos efektyvumą ir prailginti jos tarnavimo laiką.

5. Ar šilumos siurblys veikia, kai lauke yra -25°C?

Taip, modernūs šilumos siurbliai yra pritaikyti veikti ir prie labai žemų temperatūrų, būdingų Lietuvos klimatui. Nors esant ekstremaliam šalčiui jų efektyvumas (COP) sumažėja, jie vis tiek geba gaminti šilumą. Papildomam saugumui sistemoje yra integruoti elektriniai tenai, kurie įsijungia tik pačiais šalčiausiais periodais, kad užtikrintų nenutrūkstamą šilumos tiekimą.