Muitinės veikla Lietuvoje: istorija

muitines tarpininko paslaugosLietuva jau nuo seno yra išsikovojusi geografiškai palankią teritorinę ribą. Žinoma, šalis nors ir neturi daug gamtinių išteklių, tačiau ribojasi su nemažai užsienio sienų bei turi ne tik prieigą prie vakarinės, šiaurinės Europos, bet ir prie Baltarusijos bei Rusijos. Dar reiktų nepamiršti ir prieigos prie Baltijos jūros, kas suteikia mums didelį pranašumą. Ir nors esame tranzitinė valstybė, bei turime atviras sienas su kitomis Europos šalimis, tačiau muitinė vis dar turi darbo su Rytine Pasaulio puse, Rusija, Baltarusija, Azijos šalimis. Tad muitines tarpininko paslaugos vis dar reikalingos lyg šios dienos, kad palengvintų kitų įmonių darbą.

Kalbant apie muitinės veiklą, tai ji atsirado dar mūsų šalį valdant Kunigaikščiams. Tuometinis Vilniaus kraštas buvo ekonomiškai bei politiškai patogioje strateginėje vietoje, todėl šiame krašte muitinė buvo svarbiausia senosios valstybės iždo įstaiga. Pirma ji buvo tik Vilniaus krašte, o veliau 1919 metais po Pirmojo pasaulinio karo tapo Lietuvos valstybinė muitinė. Tačiau dėl Lenkijos agresorių nepavyko sukurti lietuviškos muitinės bei sienų perėjimo tinklų. Tad dėl konfliktų su kaimynine šalimi, taip ilgai nepavyko turėti savo teritoriją saugančios muitinės. Ir muitines tarpininko paslaugos tuomet negaliojo.

Taigi oficialiai pirmoji Vilniaus teritorinė muitinė Lietuvoje įsteigta 1924 metais, beveik po 5 metų nuo valstybinės įkūrimo, ir jos vieta buvo Ukmergėje. Po visų ultimatumų bei pagaliau taikos su Lenkija, užsimezgę diplomatiniai santykiai pagaliau leido suaktyvėti tarpusavio ryšiams. Paspartėjęs prekių bei žmonių judėjimas į šalį bei iš jos pagaliau paspartino Lietuvos muitinės plėtrą, tad atsirado muitinės kontrolė, įvairūs perėjimo punktai. O kai Vilniaus kraštas pagaliau buvo atgautas 1939 metais prasidėjo dar didesnė Lietuvos muitinės plėtra. Tad oficialiai tų pačių metų lapkričio 1 dieną buvo įsteigtos Vilniaus, Kenos ir Stasylų muitinės.

Kai Lietuva buvo priskirta Tarybų Sąjungai, Vilniuje buvo įsteigta tarybinė muitinė, o atkūrus nepriklausomybė ir Vilniaus teritorinės muitinės padaliniai. Tačiau įsteigus šiuos postus, prasidėjo kova už nepriklausomybę, kadangi muitinės postų darbus trikdė TSRS specialioji milicija OMON, kuri niekino muitinės turtą, žalojo pareigūnus, terorizavo bei kitaip pažeidinėjo muitinės veiklą. 1990 ir 1991 metai Lietuvos muitinės sistemai buvo žiauriausi, kadangi per tuos metus įvyko skaudžiausias įvykis, kuris pareikalavo 7 pareigūnų gyvybių, kuomet į Medininkų muitinės postą įsiveržė OMON žudikai, bei sušaudė pareigūnus.

Muitinės veikla visiškai teisėtai bei be jokių represijų pradėjo veikti po nepriklausomybės atgavimo, kuomet visiškai subyrėjo TSRS valdymas Lietuvoje. Muitinės aktyviai veikė iki įstojimo į Europos Sąjungą.

Po įstojimo europiečiams keliai į Europą tapo atviri, tačiau lyg šiol įdėmiai saugomas Kaliningrado, Baltarusijos pasienis, taip pat stebimi kroviniai iš Azijos, Rusijos bei Amerikos. Todėl muitinėje dirbantys darbuotojai turi ką veikti ir be nuolatinės transporto priemonės tikrinimo. Jiems reikia saugoti, kad į šalį nepatektų nelegalūs, neteisėti kroviniai ir siuntos, kurios negali likti mūsų rinkoje. Stebėti įvežamų krovinių kiekius ir taip toliau. Taip pat ir pačioms įmonėms atsirado daugiau darbo, tad reikalingos ir muitinės tarpininko paslaugos, kurios tvarko visus su muitinės deklaracijomis susijusius reikalus.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *