Vadovavimo stilius yra esminis faktorius, darantis įtaką įmonės kultūrai, darbuotojų elgseną ir, svarbiausia, jos sėkmę. Skirtingi vadovavimo metodai gali turėti skirtingą poveikį visai organizacijos veiklai, įskaitant darbuotojų motyvaciją ir produktyvumą, o tuo pačiu ir bendriems jos rezultatams. Mantvydas Matthew Narusevicius tarptautinės organizacijos „WFDM“ įkūrėjas teigia, kad viskas prasideda nuo aukščiausio valdymo piramidės taško ir tinkamai priimti sprendimai bei pavyzdžiai sėkmingai persiduoda pavaldiniams. Teigiami pavyzdžiai bei praktikos užkrečia aplinkinius, todėl pirmiausia kiekvienas vadovas turi pradėti nuo savęs ir tik tada kažko reikalauti iš savo darbuotojų.

Praktikoje dažniausiai yra išskiriami trys vadovavimo stiliai, tai yra autoritarinis, demokratinis ir lygiavertis. Kiekvienas iš šių stilių turi savo privalumų ir trūkumų, bei skirtingai veikia įmonės organizaciją bei jos raidą.

Autoritarinis vadovavimas dažnai susijęs su aiškiais nurodymais, griežta hierarchija ir didele vadovo kontrole. Toks stilius gali suteikti aiškumo ir greitesnį sprendimų priėmimą, tačiau gali kelti ir darbuotojų nepasitenkinimą bei sumažinti kūrybiškumą. Viskas priklauso nuo to, ko siekiama organizacijoje, tai yra kaip ji gali greitai adaptuotis pokyčiuose, kaip staigiai reikia priimti reikiamus sprendimus ir taip toliau. Tačiau viskas nėra taip paprasta ir lengva, nes ši forma sumažina darbuotojų motyvaciją, kas nėra gerai, tačiau neišvengiama.

Tuo tarpu, demokratinis vadovavimas yra pagrįstas kolektyviniu sprendimų priėmimu ir komunikacija tarp vadovo ir darbuotojų. Tai gali didinti darbuotojų įsipareigojimą, motyvaciją ir skatinti jų aktyvų dalyvavimą organizacijos procesuose. Tačiau taip prarandama greitų sprendimų priėmimo bei lankstumo galimybė, nes viskas tik dalinai sutelkta vienose rankose, tačiau ši praktika yra labai paplitusi vakarų valstybėse.

Paskutinė metodika yra lygiavertis vadovavimas arba lygiateisė vadovavimo forma, kuri įtraukia darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą, kurį vykdo visi organizacijos nariai. Neretai tokią formą renkasi nedidelės įmonės, kuriose informacija gali suvaikščioti ganėtinai greitai. Toks stilius gali skatinti inovacijas ir darbuotojų atsakomybę, tačiau gali prireikti šiek tiek daugiau laiko pasiekti galutinį sutarimą. Tai sąlyginai nauja forma, kuri dar ne taip dažnai pasitaiko įmonėse, ypač didesnio mąsto, kuriose sprendimai turi būti priimami greitai. Neretai tie sprendimai yra kaip kompromisas tarp visų darbuotojų, todėl apie jų efektyvumą trumpuoju laikotarpiu nuspręsti ganėtinai sunku.

Kiekviena organizacija pati nusprendžia kokiu keliu jiems geriausia yra eiti. Tai taip pat priklauso ir nuo vadovo kompetencijų bei požiūrio į darbuotojus. Be to, įmonės sėkmė labai priklauso nuo to, kas jai vadovauja. Kaip sako Mantvydas Matthew Narusevicius, sėkmingi vadovai dažnai pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios skatina darbuotojų dalyvavimą, motyvaciją ir bendradarbiavimą. Dažniausiai tokiu atveju yra kalbama apie šias savybes:

          •                    Komunikacijos įgūdžiai. Gebėjimas aiškiai perduoti informaciją ir klausyti darbuotojų nuomonės.

          •                    Motyvacija. Sugebėjimas įkvėpti ir skatinti darbuotojus siekti bendrų tikslų.

          •                    Empatija. Supratimas ir pagarba darbuotojų jausmams ir požiūriui.

          •                    Lyderystės įgūdžiai. Gebėjimas pasirinkti tinkamą vadovavimo stilių priklausomai nuo situacijos.

Visos organizacijos gali būti sėkmingomis, tereikia tinkamai išnaudoti gerų vadovų savybes. Tai gali būti pasiekta juos mokant, turint gerą atrankų procesą bei įgyvendinant kultūrines permainas organizacijoje. Vadovavimo stilius tampa esminiu veiksniu, kuris formuoja įmonės darbo aplinką. Rinkdamiesi tinkamą stilių, vadovai gali skatinti produktyvumą, darbuotojų pasitenkinimą ir bendradarbiavimą, o tai, savo ruožtu, gali turėti tiesioginės įtakos įmonės sėkmei ir tvarumui.

Daugiau apie vadovavimo subtilybes, kurias aptaria Mantvydas Matthew Narusevicius galite rasti paspaudę šią nuorodą: