Laukiamas ar ne, kartu su naujaisiais metais į Lietuvą atkeliaus ir naujoji valiuta – euras. Reakcijos labai įvairios – vieni jam pritaria ir net labai laukia. Kiti gi būgštauja staigaus kainų kilimo ir stengiasi apsirūpinti negendančiais maisto produktais ir buities prekėm. Tretiems gi – nei šilta, nei šalta. Tačiau, kad ir kaip būtų, šiek tiek nežinomybės ir jaudulio yra kiekvienam.

Tiesa tik viena – euras vis tiek neišvengiamai ateis. Ir jis, kaip skelbia garsieji politikai, taps didele, šviesia mūsų valstybės ateities dalimi. Ar verta pasitikėti prekybininkais , jog kainos bus perskaičiuotos sąžiningai? O gal, apsižvalgius į kitų šalių patirtį, stambesniais pirkiniais apsirūpinti jau šiandien? Ar derėtų suskubti investuoti į nekilnojamąjį turtą?

Ir čia nuomonės išsiskiria, tačiau, žiūrint abstrakčiau, nekilnojamasis turtas visais laikais buvo nenuginčijama investicija. Žinoma, idealiu atveju įsigytas kainų kritimo ir parduotas kainų kilimo metu.

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje šiuo metu yra pakankamai stabilios. Štai nauji butai Vilniuje gali kainuoti ir 100 000 litų. Žinoma, kainą įtakoja daugelis veiksnių, tokių kaip rajonas ir patogus susisiekimas su miesto centru. Netoliese įsteigtos mokyklos ir darželiai, prekybos centrai, sporto klubai, tvarkingi aplinkinių namų kvartalai. Jauki, žalia aplinka. Saugumas.

Patogus butų ir viso namo išplanavimas, gera garso bei šilumos izoliacija, vėdinimo sistema. Mažos išlaidos komunaliniams mokesčiams. Vis labiau atsižvelgiama ir į ekologiškus sprendimus: saulės kolektorius, saulės baterijas, natūralias medžiagas ir t.t.

Tad bet kuriuo atveju, investicija į nekilnojamąjį turtą, yra geras sprendimas. Nepriklausomai nuo valiutos. Žinoma, euras pritrauks ir daugiau investuotojų, tad yra tikimybė, jog naujų butų kaina šoktels aukštyn.

Kita, pasaulinė problema, palietusi ir mūsų mažą šalį – tai bankų paskolų suteikimas, žlugdantis visą šalies ekonomiką. Štai, pavyzdžiui, Olandijoje didžioji dalis suteikiamų paskolų yra būsto. O Ispanija tik neseniai pradėjo imtis kitų veiksmų ir padėti žmonėms, nebegalintiems išmokėti būsto paskolų, jų neiškeldinant.

Nors yra karčių gan stipriomis ekonomiškai laikytų šalių pavyzdžių, lietuviai vis dar nelinkę derinti norų ir galimybių.