Senovėje notarai buvo įvairūs raštininkai, sekretoriai, archyvarai, ir kiti žmonės, dirbę kanceliarinį darbą. Jie dažnai sutrumpintai užrašydavo teksto turinį ir galėjo po to jį iššifruoti. Notarai nebuvo tokie, kokius juos žinom šiandien. Tai patvirtina ir lotyniškas terminas notarius – greitai rašantis, raštininkas. Iš šios profesijos vėliau susiformavo profesionalių stenografų profesija. Taigi, notarius nebuvo šiandieninio notaro pirmtakas. Notarai kaip profesija atsirado gana vėlai, nes antikinėje Romoje gana ilgai vyravo žodinė teisinių veiksmų atlikimo tradicija, todėl praktiškai nebuvo poreikio šiai profesijai atsirasti.

Šiandien notaras tai asmuo, tvarkantis dokumentus, juos saugojantis, atliekantis specialius teisinius veiksmus ir taip užtikrinantis sandorių ir dokumentų teisėtumą. Notarai teisiškai tvirtina fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teises ir kitus teisinius faktus, taip saugodami teisėtus asmenų ir kartu valstybės interesus. Notarai savo įgaliojimus vykdo, neatsižvelgdami į valdžios ar valstybinių institucijų įtaką. Jie paklūsta tik įstatymams.

Lietuvoje notarai savo darbe remiasi Notariato įstatymu, kuri teigia notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras (dab. Juozas Bernatonis). Jis taip pat nustato notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją. Lietuvoje notarai, kaip ir kiti valstybės tarnautojai, į pareigas skiriami laimėję viešąjį konkursą.

Norint tapti notaru Lietuvoje reikia būti nepriekaištingos, su nusikalstamumu nesusijusios reputacijos ir ne vyresniu kaip 65 metų. Dalyvauti viešajame konkurse notaro pareigoms užimti, gali asmenys ne  vyresni nei 60 metų ir neturintys sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų atlikti notaro pareigas.

Notarai turi turėti aukštąjį universitetinį ir atitinkamą darbo patirtį. Pretendentai, norintys dirbti šį darbą, turi įrodyti, kad jis ne mažiau kaip vienerius metus buvo kandidatu į notarus ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą. Taip pat jis gali būti teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir ne trumpesnę kaip 3 mėnesių notaro praktiką arba turi ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą.

Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas dirbti turi prisiekia LR Teisingumo ministrui. Maksimalus notarų vietų skaičius Lietuvoje yra 280. Šiuo metu dirba 265 notarai. Iš jų tik apie 10 % vyrų.

Notaras privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, todėl pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali eiti notaro pareigų, skiriamas pavaduotojas. Notariniu įrašu įrašomas notarinio veiksmo atlikimo data,  veiksmą atlikusio notaro biuro pavadinimas, notaro vardas ir pavardė, asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, notariniame registre įregistruoto notarinio veiksmo numeris, notaro atlyginimo už atliktą notarinį veiksmą dydis, kompensacijos už patikrą valstybės registruose dydis, notaro parašas. Notarinius veiksmus fiksuoja notarinis registras. Notariniams dokumentams kaupti yra sudaroma byla, saugomas notarinis archyvas.

Notarai mūsų šalyje yra atsakingi pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas. Nusižengimo atveju Teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą už Notariato įstatymo, Teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Notarų garbė kodekso pažeidimus.