Užsimaniau aš telefono,
Bet vis nėra pinigų.
Kaip išspręsti šitą bėdą?
Pasiskolint juk galiu!..
Kaip smagu ir gerai –
Paskola padės tikrai!

Šis eilėraštukas ne šiaip sau. Dažnai kreditus teikiančios bendrovės reklamuojasi pasitelkdamos lėkštą poeziją. Rezultatas – vaikai kartojantys eiliuotus posmus apie pinigines ir bobutės paskolas. Reiškia viskas veikia…

Kreditai ir paskolos tapo lietuvių gyvenimo norma, privalumu, o kartais ir tragedija. Greitųjų kreditų bendrovių kaltė čia tik dalinė – stipri konkurencija verčia daug investuoti į originalią ir išskirtinę reklamą, kuri labai gerai pasiekia savo tikslinius vartotojus ir jų atžalas. Kita atsakomybės dalis – sudėtinga ekonominė situacija, darbo rinka ir švietimo sistemos trūkumai.

Viskas logiška. Kai ekonominė situacija sunki, krizė, nepriteklius ar kamuoja kitos finansinės kataklizmos, žmonės, siekdami išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę ryžtasi pasiimti greitąjį kreditą, užuot pardavę nereikalingus daiktus, atsikratę tam tikrų kenksmingų ir brangiai kainuojančių įpročių. Greitasis kreditas juk išduodamas per 15 minučių, o rūkyti mesti labai sunku, nors per mėnesį surūkoma 200-300 litų ar net daugiau.

Darbo rinką paprastai įtakoja tiek susiklosčiusi ekonominė situacija, tiek valstybės politika, tiek seni įpročiai. Lietuvoje gana įprasta atlyginimų nemokėti laiku. Kada matėte vadybininkų streiką, kuriame būtų reikalaujama laiku mokėti algas? Teisingai, vadybininkų streiko nebuvo jokio, nes su tokia situacija darbo rinkoje žmonės yra susitaikę. Greitieji kreditai čia gelbėja, kai atlyginimai vėluoja, o sąskaitos už būstą, elektrą, mobilųjį ryšį ir t.t. – niekada.

Švietimo sistema Lietuvoje ydinga. Pradedant nuo vaikų darželio – pirmosios mūsų jaunojo piliečio švietimo įstaigos. Darželyje moko plauti rankas prieš kiekvieną rimtesnį darbą, miegą, valgį. Deja, taupyti vandenį ten nemokoma – tą turi išmokyti tėvai, matantys savo atžalas du kartus trumpiau, nei darželio pedagogai. Mokykloje taupyti nemokoma – tik skaičiuoti akmenukus, daržoves ir tik retkarčiais – pinigus. Aukštojoje mokykloje ekonomikai taip pat skiriama labai mažai dėmesio, todėl baigęs kolegiją jaunuolis dažnai net nesuvokia, kaip veikia valstybės biudžetas, iš kur mokamos pašalpos ir kam bankui reikalingos tokios palūkanos už būsto paskolą. Deja, tėvams irgi nelabai sekasi pasakoti savo vaikams apie finansines problemas – jie tik dūsauja, galvodami, iš kur paimti vaiko įprastų dienpinigių. Vėl padeda greitieji kreditai. Aišku, ne už dyką…

Greitasis kreditas yra puiki pagalbinė priemonė, tačiau jis turėtų būti imamas, kai visos kitos pinigų gavimo priemonės ir galimybės – jau išnaudotos, o ne pirmoje vietoje.