Verslo pradžia daugeliui asmenų sukelia nepatogumų dėl esamos biurokratinės maišaties, bet būtent šiuo metu, problemų yra dar daugiau. Su finansiniais sunkumais susidūręs verslas ieško išeičių kaip neužsidaryti dėl įvedamo karantino. Vyriausybė yra tam numačiusi pagalbos priemones. Verslo paskolos verslo atstovams yra pasiekiamos ranka, tačiau kai kurie yra nepatenkinti kaip ta parama dalinama.

Verslo paskolos už nulines palūkanas traukia ne visus

Didžiausia problema, ekspertų teigimu, yra tai, jog Lietuvoje veikiantis verslas nori gauti ne paskolas, o tiesiog paramą. Tai reiškia, kad esant tokiai situacijai, nemažai verslininkų siekia gauti nemokamų pinigų, už kuriuos nereikėtų atsiskaityti. Vyriausybė pabrėžia, kad iš esamų piniginių lėšų, kurios buvo pasiskolintos siekiant pažaboti pandemijos sukeltą ekonominę krizę, nebus finansuojamas neskaidrus ir sukčiaujantis verslas. Tai reiškia, kad bus siekiama išvengti pinigų grobstymo, kuris buvo nutikęs per 2008 metų finansų krizę.

Vyriausybės teiginiai, kad verslas negalės gauti pinigų sukčiavimo būdu ar tiesiog norint juos įsisavinti, iš dalies yra teisingi. Matoma, kad yra įvesta tvarka, pabrėžianti, kad verslo paskolos be palūkanų siūlomos tik toms įmonėms, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus. Tai reiškia, kad įmonės, kurios nenori patikti visų duomenų apie savo verslą, tiesiog neturėtų vargti ir gaišti laiko. Visos tokios verslo paraiškos yra analizuojamos.

Taip pat akcentuojama, kad verslo paskolos šiuo sunkiu periodu dalinamos tik toms įmonėms, kurios iš tiesų susiduria su finansiniais sunkumais. Pavyzdžiui, jeigu dėl įvestų ribojimų įmonė nepatyrė jokių finansinių problemų ir veiklą vykdo įprastai, tikėtina, kad tokios įmonės paraiška bus atmesta. Daugiau informacijos apie greituosius kreditus bei verslo paskolas rasite paspaudę nuorodą.

Didžiausias nepasitenkinimas tarp verslininkų kyla dėl to, kad pinigai duodami su siekiu juos paskui atgauti. Tai reiškia, kad nemažai verslininkų yra nepatenkinti, kad pinigus reikės grąžinti. Teigiama, kad vyriausybė turi kompensuoti žalą, neva dėl jos kaltės kai kurie verslininkai negali vykdyti veiklų. Tačiau, finansų ekspertai ir ekonomistai siūlo prisiimti atsakomybę, kuri kyla verslo kūrimo ir vystymo metu. Tuo labiau, kad ne vyriausybė kalta, jog pandemija vyrauja visame pasaulyje.

Greitas finansavimas verslui prieinamas ir kitomis priemonėmis

Šiuo metu verslas gali kreiptis dėl subsidijų už prastovas gavimo iš valstybės lėšų. Tai reiškia, kad įmonės, gali prašyti valstybės paramos finansuojant prastovas, kurios privalomos siekiant laikytis karantino sąlygų. Kaip bebūtų, ne visos įmonės nori tokiomis priemonėmis pasinaudoti. Kai kurios teigia, jog darbuotojai paprasčiausiai nenorės likti prastovose ir gauti sumažintą atlyginimą, jeigu užimtumo taryboje jie gaus gerokai didesnes išmokas. Tai reiškia, kad kai kurie verslininkai yra pasiryžę tiesiog bankrutuoti, o ne naudotis finansine pagalba, kuri yra skirta būtent apsisaugojimui nuo bankroto. Kai kurie verslininkai teigia, kad finansuojama per mažai – iki vidutinio darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad įmonės, kurios moka gerokai didesnius atlyginimus, nenori paramos – joms finansiškai naudingiau bankrutuoti.

Ekonomistai ragina atsiminti savo pareigas ir prisiimamą riziką.

Dabar yra populiaru kaltinti vyriausybę, kad ši sužlugdė verslą, neva bėdoje nepadėjo. Tačiau, ekspertai siūlo prisiminti kaip buvo kuriamas verslas ir labiausiai siūloma atsigręžti į mokyklinio lygio bazines žinias, kurios buvo įskiepytos mokantis dar mokykloje. Pagrindinė taisyklė – būti pasiruošusiems netikėtumams ir suprasti, kad vystant verslą, rizika išlieka, net jeigu ji dar nėra matoma.

Po 2008 m. finansų krizės daugelis įmonių vis dar nepasimokė iš klaidų ir nekaupė rezervo. Tai reiškia, kad buvo akcentuojamas pasiruošimas. Taip pat kaip fiziniams asmenims siūloma turėti pinigų sumą juodai dienai, kad būtų alima pragyventi 3-12 mėnesių netekus pajamų, lygiai taip pat rezervas turėjo būti kaupiamas ir įmonių. Kai kurie verslininkai teigia, kad per tą dešimtmetį po buvusio finansų krizė, jie tokių galimybių neturėjo. Bet, skaičiai rodo visai ką kitą ir per tą laiką išsimokėti dividendai sako, kad kai kurių verslininkų gobšumui ribų nėra, nes kaupimo galimybių buvo labai daug.

Vyriausybė pabrėžia, kad vėl įvedus karantiną, išlieka tos pačios gelbėjimo priemonės, tačiau pagalbos sulauks jau nebe visi asmenys ir įmonės. Bus nustatinėjama ar pagalbos prašantis verslas iš tiesų yra nukentėjęs.

Tad, jeigu susidūrėte su finansiniais sunkumais, atminkite, kad jums gali būti suteikta ne tik be procentinė verslo paskola, bet ir kitos rūšies finansinė pagalba.