Naujosios technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi – sunkiai prisimename laikus, kai su artimaisiais bendravome paštu arba faksu. Virtuali erdvė virto pažangiausia bendravimo forma – internetu kalbamės su užsienyje gyvenančiais giminaičiais ir draugais, įsiveliame į diskusijas su nepažįstamais žmonėmis ar net užmezgame internetinius romanus. Daugiau apie internetinius forumus ir juose plėtojamas diskusijas galite sužinoti spustelėję šią nuorodą: http://diskusijos.imones.lt

Kibernetinės diskusijos yra ypatinga bendravimo forma. Dar visai neseniai su žmonėmis susipažindavome tik juos pamatę ir paspaudę ranką. Šiandien galime bendrauti su asmenimis iš viso pasaulio, nežinodami nei kas jie tokie, nei kokias pareigas užima. Nors toks ryšys draugyste gali būti vadinamas tik sąlygiškai, tačiau turbūt visi esame girdėję apie internetines pažintis, peraugusias į aistringą meilę. Akivaizdu, kad toks bendravimas yra tiesiogiai susijęs su mūsų asmeniniu pasauliu.

Diskusijos internete vyksta ne realiu laiku, todėl mes galime apgalvoti savo žodžius, suformuluoti mintis ar net pagrįsti jas įtikinamais pavyzdžiais. Be to, nereikia bijoti, kad mus išduos drebantis balsas ar nekontroliuojama kūno kalba. Dėl šios priežasties galime save pateikti taip, kaip norime – juk niekas nesužinos, kad nesame tokie gražūs ar neturim tokio puikaus išsilavinimo. Mums atsiveria naujos galimybės išreikšti save – šioje erdvėje pradedame jaustis saugūs, deja, tai veda link psichologinės priklausomybės – išjungę kompiuterį, pasijuntame išsigandę, susikaustę ir bijantys bendrauti.

Vis daugiau žmonių, bendraudami internetu, užsideda tam tikrą „kaukę“ – kai kurie bando įsivaizduoti, kaip reikia gyventi turint kitokį socialinį statusą, o dar kitiems tai siejasi su savotišku kūrybiniu darbu arba kvailu žaidimu. Vis dėlto psichologai įsitikinę, kad dažniausiai už šių vadinamųjų kaukių slepiasi savimi nepasitikintys žmonės, kurie siekia kompensuoti nevisavertiškumo kompleksą virtualioje erdvėje vaidindami stiprius ir galingus.

Iki šiol nėra žinoma, ar bandymas apsimesti kitu internetinėje erdvėje iš tiesų yra saviapgaulės forma – psichologai negali pasakyti, kuris iš mūsų yra tikrasis „aš“: bendraujantis su žmonėmis realybėje ar sėdintis prie kompiuterio ekrano. Nors daugelis tvirtai įsitikinę, jog virtualioje erdvėje sukurta asmenybė nėra reali, vis dėlto psichologai tvirtina, jog mes negalime būti tais, kuriais nesame. Dėl šios priežasties negalime tvirtinti, jog tai, kas vyksta kibernetinėje erdvėje, nėra realu, priešingai – diskusijos internete mums padeda atrasti užslėptas savo asmenybės puses. Kiekvienas žmogus žino, kas jis yra ir numano, kuo jis nori būti – čia atsiranda esminis skirtumas tarp realaus žmogaus ir jo siekiamos idealybės. Labai svarbu išlaikyti harmoningą santykį tarp šių dviejų koncepcijų, kadangi kuo realusis ir idealusis „aš“ labiau sutampa, tuo žmogus jaučiasi laimingesnis – dingsta nerimas, atsiranda daugiau vidinės drąsos, pasitikėjimo savo jėgomis, juntama vidinė pusiausvyra. Žmogus, priėmęs skirtingas savo asmenybės puses, tampa harmoninga ir stipria asmenybe.