Šių dienų archeologija nėra vien tik apie istorinių vietovių kasinėjimą. Archeologai Lietuvoje sėkmingai atrado ir kitą nišą – archeologų paslaugos statybose. Kaip tai susiję? Viskas labai paprasta – paskutinius du dešimtmečius intensyviai vykstant miestų plėtrai bei modernizacijai, statybų aikštelėse neretai atrandama senovės gyventojų pėdsakų. Ir tai yra archeologų veiklos sritis – įvertinti radinius, nustatyti jų kultūrinę bei istorinę reikšmę ir jei reikia apsaugoti tokias vietoves. Paprastai statybos bendrovės ir kiti verslai, kurių statybų aikštelėse susiduriama su archeologija, archeologinius radinius pradėjo vertinti, kaip rizikas galinčias sutrukdyti įgyvendinti projektus laiku ir su numatytais biudžetais. Taigi darbas su patyrusiais archeologais padeda išvengti ar bent jau sumažinti rizikas.

Rizikos dėl padidėjusių statybų projektų išlaidų

Dažniausiai statytojai, kurie nusprendžia projektus vykdyti istorinėse vietose, paprastai žino, jog bus ženkliai daugiau apribojimų, daugiau papildomų tyrimų ir pasirenka bendradarbiauti su archeologais dar statybų pradžioje. Visgi jei vietose, kur planuojamos, statybos dar nebuvo atliekami archeologiniai tyrimai, tačiau tos vietovės teoriškai gali būti istoriškai turtingos, pvz.: miestų centrai, itin senos kaimo vietovės ar net pakrantės, tikėtina kad statytojai susidurs su tam tikromis rizikomis. Netikėti atradimai projekto įgyvendinimo metu gali padidinti biudžetą 20–30 % ir pavėlinti darbus mėnesiais.

Trys pagrindinės rizikos:

1. Netikėti darbų sustabdymai, kai kasimo metu aptinkami senoviniai reliktai, pamatai ir kt.
2. Teisinės sankcijos, jei pažeidžiami paveldo apsaugos įstatymai.
3. Reputacinė žala, jei kultūriškai svarbūs radiniai yra netinkamai tvarkomi.

Išankstiniai archeologiniai vertinimai ir archeologiniai tyrinėjimai yra tam tikra apsauga nuo itin didelių finansinių nuostolių ateityje. Archeologai anksti nustatydami galimas problemas, padeda statybų projektų vadovams paversti potencialias rizikas į valdomus iššūkius.

Archeologų vaidmuo

Archeologų darbas – ne vien archeologiniai kasinėjimai, bet ir istorinio paveldo integracija į šiuolaikinę inžineriją. Štai kaip mes užtikriname šį balansą:

Prognozuojamasis modeliavimas

Naudodami istorinius archyvus, LiDAR skenavimą ir GIS žemėlapius, archeologai kuria teritorijų rizikos profiliai. Lietuvoje privaloma tikrinti duomenis su Kultūros vertybių registru, ar tiriamos teritorijos nepatenka į saugomų teritorijų sąrašus.

Žvalgomieji tyrinėjimai

Grunto skvarbos radarai ir elektromagnetiniai tyrimai leidžia aptikti požeminius objektus be invazinių kasinėjimų. Šie metodai itin svarbūs miestų teritorijose, kur tradiciniai kasinėjimai yra riboti dėl vietos stokos.

Archeologinių kasinėjimų strategijos

Jei kasimo metu randami artefaktai, tuomet tikslingai kasamos tranšėjos. Ir archeologai nurodo nurodo, ar gali toliau vykti statybos darbai, galbūt statybos darbus galima tęsti tolimesnėse vietose, kol arcgeologai tiria radinius. Toks darbų pobūdis ypač reikšmingas infrastruktūros projektams, kur laiko koordinavimas yra kritinis.

Teisinių reikalavimų laikymasis

Archeologai išverčia teisinius reikalavimus į aiškius veiksmus vystytojams. Pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamentas Lietuvoje nustato specifinius ataskaitų formatus ir terminus – jei jie nepaisomi, gali kilti statybos leidimų išdavimo trikdžių.

Archeologiniai radiniai – strateginiai pranašumai

Archeologija nėra vien kliūtis statyboms, galima rasti ir privalumų, bei juos tinkamai išnaudoti.

Vertė bendruomenei

Vietos istorijos atskleidimas skatina visuomenės įsitraukimą. Projektai, kurie integruoja edukacines ekspozicijas ar išsaugotas vietoves, dažnai susilaukia didesnio bendruomenės palaikymo. Tai leidžia lengviau ir sklandžiau įgyvendinti statybos projektą. Mažesnė tikimybė įvairiems aktyvistų protestams ir pan.

Dizaino sinergija

Šiuolaikinė architektūra, įtraukianti archeologinius elementus – pavyzdžiui, pastatų vestibiuliuose išsaugoti pamatai – sukuria unikalią erdvę, jungiančią paveldą su šiuolaikiniu dizainu.

Teisinių procedūrų efektyvumas

Ankstyvieji archeologiniai tyrimai padeda atitikti teisinius reikalavimus, sumažindami biurokratinius trukdžius. Lietuvoje vystytojai, kurie įtraukia archeologus dar pirminiuose planavimo etapuose, dažniausiai susiduria su trumpesniu leidimų išdavimo laiku.

Išnaudokite archeologijos teikiamus pranašumus

Prevenciniai archeologiniai tyrimai – tai išmingas požiūris į statybas ir efektyvų projektų valdymą. Vystytojai išvengia brangių netikėtumų, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus ir prisideda prie bendros istorijos išsaugojimo.

Taip pat tinkamai reaguodami į aptiktus archeologinius radinius, statybų užsakovai gali patraukti visuomenės susidomėjimą gerąja prasme, garsinti objektą dar jį statant, moderniai integruoti radinius į objekto architektūrą ir pan. Bet svarbiausia tokiose situacijose vistik išlieka valdomos rizikos, kurios neleidžia išsiplėsti biudžetui ir laikui.