Kai ieškojau darbo, klausimas dėl atlygio buvo tarsi nematomas dramblio dydžio šešėlis kiekviename žingsnyje. Rašyti skaičių CV ar palaukti pokalbio? Per mažai – atrodysi nepasitikintis savimi. Per daug – gal net nepakvies. Per vidurį – o jei vis tiek neatitinka jų biudžeto?

Trumpai tariant, nebuvo paprasta. Ir ne tik man.

Skaičius CV – rizika ar aiškumas?

Yra dvi stovyklos: vieni sako, kad rašyti pageidaujamą atlygį CV yra drąsu ir padeda abiem pusėms sutaupyti laiko. Kiti – kad tai per daug ankstyva informacija, kuri gali apriboti tavo galimybes derėtis ar net būti pakviestam pokalbiui.

Mano patirtis buvo tokia: viename CV parašiau konkretų atlygio lūkestį, nes skelbime buvo prašymas „nurodyti atlyginimo lūkesčius“. Ir… ilgą laiką buvo tyla. Kai po kelių savaičių susisiekiau, išgirdau, kad mano „norimas atlygis viršijo numatytą biudžetą“. Tą akimirką supratau – kartais skaičius iš karto gali uždaryti duris, net jei būtum buvęs idealus kandidatas.

Bet vėliau, kai CV palikau be jokio skaičiaus ir atlyginimo klausimą palikau pokalbiui, įvyko kita problema – kai manęs paklausė, „kokio atlygio tikitės“, pasimečiau. Pasakiau mažiau, nei buvau nusiteikęs, ir supratau tai tik išėjęs iš pokalbio. Jautėsi, kad paleidau geresnį variantą.

Kas padėjo susivokti – darbuotojų paieška nėra vienpusis procesas

Vėliau, kalbėdamasis su personalo atrankos specialistu, išgirdau labai paprastą, bet esminį dalyką: darbuotojų paieška yra derybos iš abiejų pusių. Ne tik darbdavys renkasi – renkiesi ir tu.

Tada pradėjau žiūrėti į atlyginimo klausimą ne kaip į pavojų, o kaip į galimybę. Ir susikūriau savo sistemą:

• Jei skelbimas labai konkretus, o pareigos aiškios – atlyginimo lūkestį rašau.
• Jei skelbime nenurodytas biudžetas, o pozicija lanksti – neįrašau, bet iš anksto pasiruošiu aiškų intervalą pokalbiui.
• Prieš siųsdamas CV – visada pasižiūriu, kokia yra rinkos kaina tokiai pozicijai.
• Ir svarbiausia – mokausi ramiai ištarti skaičių, kai to paklausia. Be atsiprašymų, be „galima derėtis“, be nervingo juoko.

Mano patarimas – elgtis strategiškai

Pageidaujamas atlygis nėra tik skaičius. Tai signalas apie tavo pasitikėjimą savimi, rinkos žinias ir tai, kiek vertini savo laiką.

Jei nori būti sąžiningas sau ir potencialiam darbdaviui – nurodyk intervalą. Ne fiksuotą skaičių, bet logišką ribą, kuri tau priimtina. Tarkim, „nuo 1800 iki 2200 eur į rankas, priklausomai nuo atsakomybių ir papildomų sąlygų“. Tai skamba profesionaliai ir palieka erdvės pokalbiui.

Ir dar – atlygio tema vis dar šiek tiek nepatogi mūsų kultūroje, bet kuo dažniau apie ją kalbamės, tuo natūraliau ji tampa. Nes darbuotojų paieška – tai ne tik CV siuntinėjimas, bet ir savo vertės žinojimas.

O jei vis dar bijai ištarti norimą skaičių pokalbyje, prisimink: tavo viršininkas irgi kažkada sėdėjo tame pačiame krėsle, prakaitavo per pirmą interviu ir tikriausiai pasakė… per mažai!