Dar prieš dešimtmetį skarda fasadui Lietuvoje buvo siejama beveik išimtinai su ūkiniais pastatais, sandėliais ar pramoniniais objektais. Gyvenamųjų namų kontekste ji dažnai atrodė „per šalta“, „per industrinė“ arba tiesiog netinkama.

2025 metais situacija kardinaliai pasikeitė. Skarda fasadui tapo sąmoningu architektūriniu pasirinkimu – ne kompromisu, o sprendimu.

Kodėl architektai vėl atsigręžė į metalą

Lietuvos individualių namų architektūra per pastaruosius metus tapo drąsesnė. Mažiau dekoratyvumo, daugiau aiškių formų, daugiau funkcijos. Skarda puikiai įsilieja į šią kryptį, nes leidžia:

• kurti švarius, vientisus paviršius,
• išvengti papildomų apdailos sluoksnių,
  derinti fasadą su stogo danga kaip vieną sistemą.

Architektai vis dažniau kalba apie „pastato odą“, o ne atskiras detales. Skarda fasadui šią idėją realizuoja labai tiesiogiai.

Kliento istorija: kodėl medis ne visada laimi

Vienas namas Vilniaus rajone iš pradžių buvo projektuojamas su medine fasado apdaila. Tačiau savininkai, įvertinę:

• priežiūros kaštus,
• dažymo ciklus,
• jautrumą drėgmei,

pradėjo ieškoti alternatyvos. Sprendimas – profiliuota skarda fasadui, derinama su natūraliu betonu ir dideliais langais.

Rezultatas – modernus, ilgaamžis fasadas, kuris po kelerių metų atrodo lygiai taip pat kaip pirmą dieną.

Spalvos: kas iš tikrųjų populiaru Lietuvoje

Jei anksčiau skarda fasadui buvo beveik sinonimas pilkai spalvai, šiandien paletė gerokai platesnė. Lietuvos statytojai 2024–2025 m. dažniausiai renkasi:

• grafito atspalvius,
• tamsiai rudą,
• antracitą,
• matinę juodą.

Ryškios spalvos vis dar retos, tačiau matomas augantis susidomėjimas šiltesniais, žemės tonais, ypač regionuose, kur namai statomi gamtos apsuptyje.

Profilių evoliucija: nuo „bangos“ prie architektūros

Didžiausias lūžis įvyko profilių srityje. Šiuolaikinė profiliuota skarda fasadui nebėra „banguota“. Ji tampa:

• linijinė,
• ritmiška,
• vizualiai rami.
  
  

Tai leidžia metalą naudoti net minimalistiniuose projektuose, kur kiekviena linija turi reikšmę.

Tvarumas: ne tik žalias marketingas

Lietuvoje vis daugiau žmonių pradeda vertinti ne tik pradinę kainą, bet ir visą eksploatacijos ciklą. Skarda fasadui čia turi stiprų argumentą:

• ilgas tarnavimo laikas,
• minimali priežiūra,
• perdirbamumas.

Tai ypač aktualu jauniems užsakovams, kurie planuoja gyventi name 20–30 metų, o ne galvoti apie remontą po pirmo dešimtmečio.

Budmat sprendimai šiame kontekste

Budmat, kaip Rytų Europos gamintojas, mato labai panašias tendencijas visame regione. Fasadinės skardos sprendimai kuriami taip, kad:

• atlaikytų didelę drėgmę,
  būtų stabilūs esant temperatūrų svyravimams,
• leistų architektams kurti individualius sprendimus.
  
  

Tai nėra apie „vieną produktą“. Tai apie galimybę metalą naudoti ne tik pramonėje, bet ir gyvenamojoje architektūroje.

Dažniausios klaidos, kurios gadina rezultatą

Net ir geras sprendimas gali atrodyti prastai, jei:

• neteisingai parinktas profilis,
• nesuderintos spalvos,
  ignoruojami montavimo mazgai.
  
  

Todėl skarda fasadui reikalauja tokio pat projektinio dėmesio kaip ir bet kuri kita apdailos medžiaga.

Kodėl ši tendencija išliks

2025 metai rodo, kad skarda fasadui Lietuvoje nebėra mada. Ji tampa nauju standartu tam tikruose projektuose. Ir šis pasirinkimas vis dažniau grindžiamas ne emocija, o logika.