Visą žiemą gyvenau su mintimi, kad šaldiklis yra vieta, kur viskas „galbūt dar pravers“. Prikimštas jis buvo ne tik uogų, koldūnų ir kažkada dovanų gautų pyragėlių, bet ir visiškai mistinių pakuočių be etikečių. Šaldiklio duris atidarydavau greitai, it slapta žiūrėčiau į kokią nors gėdą keliančią paslaptį. O tada atėjo vasara, 30 laipsnių pavėsyje – ir…