Ar tepalai pavojingi aplinkai?

tepalaiJau tapo įprasta, kad mašinų pramonė ir ekologija yra tapę nesutaikomais priešais. Tačiau laikai pamažu keičiasi ir šioje srityje judame į priekį, švarėjame. Dažnai vairuotojams kyla klausimas: ar jų automobilio tepalai yra kenksmingi gamtai?

Atsakymas – TAIP. Bet visada yra „bet“… Keletas faktų, kuriuos būtina žinoti prieš „nuteisiant“ tepalus.

Šiuolaikiniai tepalai yra trijų rūšių:

  1. Mineraliniai;
  2. Pusiau sintetiniai;
  3. Sintetiniai.

Mineraliniai tepalai yra pagaminti iš naftos. Pusiau sintetiniai yra tie patys mineraliniai tepalai, tačiau papildomai apdirbami siekiant pagerinti jų savybes ir sumažinti tam tikrų kenksmingų medžiagų kiekį. Sintetiniai yra pagaminti iš poliofenų, esterių, silikono, anglies fluoridų, tačiau ne iš naftos – iš nenatūralių cheminių medžiagų, kurios mažiausiai kenkia aplinkai.

Kuris iš šių tepalų kenkia mažiausiai? Akivaizdu, kad sintetiniai. Gaila, kad jų naudojimas dar nėra toks paplitęs, nes jie nėra tinkami senesnių konstrukcijų varikliams ir automobiliams. Gera žinia yra ta, kad su laiku naudosime vien tik sintetinius tepalus, kurių kenksmingų medžiagų koncentracija bus nuolatos mažinama.

Alyva pati savaime nėra labai kenksminga, jei laikoma taip, kaip numato aplinkosaugos direktyvos ir vietiniai šalies įstatymai. Kur kas daugiau bėdų kyla, kai tai daroma ne pagal taisykles.

Lietuvoje populiariausia yra pusiau sintetinė alyva, kuri gaminama dalinai iš naftos produktų. Tai reiškia, kad ji vis dar skatina naftos išgavimą ir palaiko naftos pramonę, kuri yra viena svarbiausių aplinkos teršėjų. Taip pat Lietuvoje dar neišsivystė alyvos keitimo kultūra.

Problema yra ta, kad daugybė vairuotojų patys keičia tepalus. Kur jie deda metus atitarnavusią alyvą? Dažniausiai išpila tiesiog už garažo. Tai reiškia, kad alyva užteršiamas gruntas, ji nesuyra šimtus metų ir teršia aplinką kur kas labiau nei patys naftininkai. Toks šlykštus mūsų įprotis gali būti panaikintas, jei tepalus keisti patikėsime tik specialistams ir tik tiems autoservisams, kurie turi galimybes išvežti panaudotą alyvą utilizavimui. Automobilius remontuojant kaimyno garažėlyje, deja, tokių galimybių turi retas meistras, o kažin, ar specialiai veža panaudotą alyvą.

Tokiu būdu teršiame aplinką ir prisidedame prie jos teršimo, nors sudarytos visai neblogos sąlygos ją saugoti.

Alyvos ateitis – miglota. Elektriniuose varikliuose jos nereikia iš viso, arba reikia labai minimaliai, todėl per artimiausius 10-20 metų, jos gali iš viso nebelikti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.