Šiuolaikinėje skaitmeninėje erdvėje, kurioje duomenų srautai auga eksponentiškai, mobilusis ryšys susiduria su kritiniu iššūkiu – pralaidumo lubomis. Tradicinis 4G ryšys, nors ir ilgą laiką stabiliai tarnavęs vartotojų poreikiams, pasiekė ribą, kai masinis aukštos raiškos vaizdo turinio vartojimas, didėjantis išmaniųjų įrenginių kiekis vienoje kvadratinio kilometro teritorijoje ir poreikis akimirksniu perduoti informaciją pradėjo viršyti tinklo technines galimybes. Lietuvoje, pasižyminčioje viena geriausiai išvystytų ryšio infrastruktūrų Europoje, ši problema tapo ypač aktuali, nes vartotojų lūkesčiai dėl spartos dažnai pralenkia realų technologinį diegimo tempą.

Nepaisant deklaruojamų teorinių greičių, vartotojai vis dar susiduria su netolygia patirtimi: vienoje miesto gatvėje internetas veikia žaibiškai, o vos už kelių kilometrų sparta krenta iki vidutinių reikšmių. Ši disproporcija sukuria informacinį vakuumą, kuriame sunku suprasti, ar 5G technologija yra tik rinkodaros įrankis, ar realus technologinis šuolis. Tačiau tikrasis atsakymas slypi ne tik skaičiuose ekrane, bet ir pačioje bangų sklidimo fizikoje, kuri nulemia, kad jūsų interneto greitis gali pasikeisti per sekundę dėl priežasčių, apie kurias dažnas net neįtaria.

Reali 5G sparta: nuo teorinių galimybių iki kasdienybės

Kalbėdami apie tai, kokio greičiu veikia 5G internetas, turime griežtai atskirti teorinę laboratorinę spartą nuo tos, kurią matome savo išmaniuosiuose įrenginiuose. Teoriškai 5G technologija gali pasiekti iki 10–20 Gb/s (gigabitų per sekundę) greitaveiką, tačiau praktinės sąlygos Lietuvoje diktuoja kitokius skaičius. Remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2025–2026 metų duomenimis, vidutinė reali 5G sparta mūsų šalyje svyruoja nuo 150 Mb/s iki 600 Mb/s, priklausomai nuo pasirinkto operatoriaus ir geografinės vietos.

Šis greitis yra maždaug 5–10 kartų didesnis nei įprasto 4G tinklo, tačiau maksimalios galimybės atsiskleidžia tik naudojant aukštųjų dažnių juostas (pavyzdžiui, 3,5 GHz). Didžiuosiuose miestuose, esant arti bazinės stoties, vartotojai gali fiksuoti ir 1 Gb/s viršijančią spartą. Visgi svarbu suprasti, kad 5G nėra tik apie greitį – tai technologija, sprendžianti tinklo talpos klausimą.

Kodėl sparta skiriasi priklausomai nuo vietovės?

5G ryšys Lietuvoje veikia naudojant dvi pagrindines dažnių grupes, kurios atlieka skirtingas funkcijas. Tai yra esminis faktorius, lemiantis, kodėl jūsų 5G planai vienur veikia geriau, o kitur – prasčiau:

• 700 MHz dažnis: jis skirtas plačiai aprėpčiai. Šios bangos sklinda toli ir gerai praeina pro pastatų sienas, tačiau jų pralaidumas yra mažesnis. Tai yra bazinis 5G ryšys, kuris užtikrina stabilumą užmiesčiuose, bet jo greitis gali būti panašus į stiprų 4G signalą.
• 3,5 GHz dažnis: tai vadinamoji „greičio juosta“. Ji užtikrina milžinišką duomenų perdavimo spartą, tačiau jos veikimo spindulys yra gerokai mažesnis, o signalas sunkiau įveikia fizines kliūtis (medžius, sienas, stiklo paketus).
• mmWave (milimetrinės bangos): ateities technologija, kuri Lietuvoje diegiama itin tankiai apgyvendintose vietose (stadionuose, konferencijų centruose). Čia greitis gali siekti kelis gigabitus, bet atstumas iki siųstuvo turi būti matuojamas šimtais metrų.

Veiksniai, darantys įtaką jūsų interneto greičiui

Daugelis vartotojų pastebi, kad net ir turint modernų įrenginį, mobilus internetas ne visada pasiekia maksimalią ribą. 5G greitaveika yra dinamiškas rodiklis, kurį veikia išorinė aplinka ir techniniai parametrai.

Pirmiausia, greitis tiesiogiai priklauso nuo tinklo apkrovos. Nors 5G geba aptarnauti iki 1 milijono įrenginių viename kvadratiniame kilometre (palyginti su 4G, kuris aptarnauja apie 100 tūkstančių), esant masiškam vartojimui viename taške, bendras pralaidumas dalijamas visiems aktyviems vartotojams. Taip pat svarbus įrenginio modemas: senesni 5G telefonų modeliai nepalaiko visų dažnių agregacijos, todėl jie negali vienu metu „surinkti“ duomenų iš kelių dažnių juostų.

Antra, atstumas iki bazinės stoties išlieka kritiniu faktoriumi. Skirtingai nei žemesnių dažnių ryšys, aukšto dažnio 5G signalas greitai slopsta. Todėl, net jei esate mieste, buvimas pastato gilumoje arba rūsyje automatiškai perjungia jūsų įrenginį į žemesnį dažnį arba 4G tinklą, siekiant išlaikyti stabilų ryšį.

5G technologinis pranašumas prieš ankstesnes kartas

Pagrindinis 5G lūžis yra ne tik duomenų atsisiuntimo sekundės, bet ir delsa (angl. latency). 4G tinkle delsa paprastai siekia 30–50 milisekundžių, tuo tarpu 5G tinkluose ji sumažinama iki mažiau nei 10 milisekundžių, o ateityje turėtų pasiekti 1 milisekundę. Tai kritiškai svarbu realaus laiko paslaugoms: nuotolinei chirurgijai, savivaldžiams automobiliams ir debesų kompiuterijos žaidimams.

„Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenys rodo, kad 5G plėtra yra sparčiausia mobiliojo ryšio istorijoje. Lietuvoje šis augimas taip pat akivaizdus: 2025 m. pabaigoje 5G naudotojų skaičius šalyje padvigubėjo, o tai rodo, kad infrastruktūra pagaliau pasivijo vartotojų poreikius.

Kaip pasirinkti tinkamą 5G sprendimą?

Norint išnaudoti visas naujos kartos ryšio galimybes, neužtenka tik matyti 5G piktogramą telefono ekrane. Reikalingas nuoseklus techninių sąlygų išpildymas. Jei pastebite, kad greitis netenkina, vertėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

1. SIM kortelės suderinamumas: senos kartos SIM kortelės gali neaptarnauti 5G protokolo, todėl jas būtina pasikeisti į naujas arba naudoti eSIM.
2. Įrenginio nustatymai: kai kurie telefonai energijos taupymo sumetimais riboja 5G naudojimą, todėl nustatymuose turėtų būti pasirinktas automatinis arba prioritetinis 5G režimas.
3. Plano specifikacija: ne visi mobiliojo ryšio planai suteikia prieigą prie maksimalios spartos. Kai kurie pigesni 5G planai gali turėti dirbtinius spartos ribojimus (pavyzdžiui, iki 100 Mb/s).

Galiausiai, 5G sparta Lietuvoje šiandien yra pakankama praktiškai bet kokiai vartotojiškai užduočiai – nuo 8K vaizdo transliacijų iki didelių duomenų masyvų perdavimo per kelias sekundes. Nors gigabitiniai greičiai už miestų ribų kol kas išlieka ateities siekiamybe, dabartinis technologinis lygis užtikrina, kad mobilusis internetas savo kokybe ir stabilumu jau gali konkuruoti su šviesolaidiniu ryšiu namų aplinkoje.

Ar jūsų naudojamas įrenginis palaiko visus Lietuvoje veikiančius 5G dažnius, ar išnaudojate tik dalį technologijos potencialo? Jei norite sužinoti, kaip patikrinti savo įrenginio technines specifikacijas ar optimizuoti namų interneto nustatymus, galėčiau padėti tai padaryti.