Vilnius – greitas, pulsuojantis miestas, kuriame tėvai dažnai žongliruoja tarp darbo, vaikų būrelių, kamščių ir bandymų rasti geriausią kelią savo vaikų ateičiai. Ne vienas iš mūsų, sėdėdamas automobilyje prie sankryžos, yra svarstęs: ar tikrai ta „paprasta“ valstybinė mokykla yra pakankama? Ar vaikas ten gauna ne tik žinias, bet ir pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą, gebėjimą mąstyti, o ne tik iškalti?

Ir vis dažniau atsakymas būna nebe „taip“. Todėl privačios mokyklos Vilniuje klesti. O tėvai – net ir tie, kurie anksčiau skeptiškai žiūrėjo į „elitinius burbulus“ – vis dažniau dairosi, kur slepiasi geriausia privati mokykla jų vaikui.

Tai kas čia tokio ypatingo?

Pirmas dalykas, kuris šauna į galvą – mažesnės klasės. Skamba nuobodžiai, bet pamėginkime tai pamatyti kitaip. Įsivaizduok 26 mokinius vienoje klasėje ir vieną mokytoją, kuris turi spėti ne tik išdėstyti temą, bet ir pastebėti, kad vienam vaikui nesiseka, o kitas – jau seniai lenkia programą. Misija neįmanoma? O dabar įsivaizduok 10–12 vaikų klasę. Staiga kiekvienas tampa matomas. Kiekvienas – girdimas. O tai vaikui siunčia labai svarbią žinutę: tu esi svarbus.

Daugiau nei tiesiog pamokos

Privati mokykla vis dažniau reiškia visapusišką ugdymą. Ne tik matematiką ir lietuvių. Bet ir emocinį intelektą, savęs pažinimą, projektinį mokymą, meną, sportą, netgi finansinį raštingumą. Neretai vaikai ten mokosi spręsti realias problemas, o ne vien užpildyti testus.

O dar – mokyklos erdvės. Jos šviesios, jaukios, neretai primena skandinaviško stiliaus kūrybines laboratorijas, o ne nuvargusią sovietinio tipo klasę su girgždančiom grindim. Ir taip, yra tokia nuotaika, kad čia ne tiek „reikia“ eiti į mokyklą, kiek „norisi“. Skamba netikėtai?

Santykis su mokytoju

Ne paslaptis, kad mokytojų profesija Lietuvoje dažnai nepelnytai nuvertinama. Bet geriausiose privačiose mokyklose – viskas kitaip. Čia mokytojai yra ne tik dėstytojai, bet ir mentoriai. Jie kalbasi su vaikais, pastebi, įkvepia. Ir jie čia – nes nori būti. Jie renkasi šią aplinką. Jie nuolat tobulėja, važiuoja į mokymus, domisi naujais metodais. Ir tai jaučiasi.

Beje, įdomus faktas: kai kurios privačios mokyklos netgi turi savo mokytojų koučingo programas. Taip, taip – koučingas mokytojams! Kad jie dar geriau dirbtų su vaikais. Pažangu? Ir dar kaip.

Tėvų bendruomenė ir ryšys

Turbūt viena netikėčiausių, bet labai vertingų naudų – bendruomenė. Privatiose mokyklose tėvai dažnai tampa ne tik pasyvia ugdymo proceso dalimi, bet aktyviais dalyviais. Vyksta bendri renginiai, pokalbiai, refleksijos. Atsiranda bendrystės jausmas – visi čia dėl vaikų. Ir tai tikrai keičia dinamiką.

Be to, tėvai dažnai turi galimybę bendrauti tiesiogiai su mokytojais, vadovais, stebėti pažangą, teikti grįžtamąjį ryšį. Ir ne tik per kartą per metus vykstančius „tėvų susirinkimus“, kur sėdi penkias minutes ir nieko konkretaus neišgirsti.

Ar tai tik turtingųjų pasirinkimas?

Ne, visai ne. Priešingai nei stereotipas, vis daugiau viduriniosios klasės tėvų renkasi investuoti į mokslą, o ne į naują telefoną ar atostogas Turkijoje. Yra stipendijų, paramos programų, galimybė lankyti tik tam tikras dienas ar mokytis nuotoliniu būdu. Galimybių – vis daugiau.

Ir čia verta kelti klausimą: kas yra „brangu“? Ar brangu yra mokėti už mokyklą, kur vaikas jaučiasi saugus, matomas ir vertinamas? O gal brangiau yra prarasti pasitikėjimą savimi, metus, kai nesupratai matematikos, arba talentą, kurio niekas nepastebėjo?

Geriausia privati mokykla – tai ne ta, kuri turi didžiausią pastatą ar garsiausią pavadinimą. Tai ta, kuri tinka tavo vaikui. Kur jis žydi, o ne tūno kamputyje.