Kaip išsirinkti saugų ir kokybišką batutą?

batuto kainaBatutu mėgsta šokinėti ne tik vaikai – net suaugusiems visuomet knieti paspyruokliuoti į dangų – aukštai iššokant apima nuostabūs jausmai ir gera nuotaika. Vasarą šis atrakcionas yra nepamainomas ir vis labiau populiarėjantis lietuvių kiemuose, o ir batuto kaina yra tikrai nedidelė. Tad galima drąsiai teigti, jog ši pramoga suteikia džiaugsmo visai šeimai.

Tačiau šis, atrodo, nekaltas dalykas gali būti ir pavojingas, ypač mažiems vaikams. Šiaurės Amerikoje įsikūrusi vaikų ortopedų bendrija yra pareiškusi, jog batutai yra viena pavojingiausių , traumas vaikams sukeliančių pramogų – šalia išskiriamos riedlentės, keturračiai ir žoliapjovės. Dūkstantys vaikai ir net suaugusieji dažniausiai susilaužo galūnes; suaugusiųjų traumos būna baisesnės, nes vaikai iš prigimties lankstesni, o nesitreniruojantys suaugusieji ne retai gauna ir rimtesnių traumų.

Bet nejaugi dėl kelių traumų atvejų verta atimti iš vaikų džiaugsmą judėti gryname ore? Visko galima išvengti tinkamai pasirūpinus batuto saugumu. O batuto saugumas neatsiejamas nuo jo kokybės. Jei norite išsirinkti saugų batutą, sekite šiais patarimais:

  • Nepirkite Kinijoje gamintų batutų. Jų gaminimui naudojamos prastos kokybės nepatvarios medžiagos. Europoje gaminto kokybiško batuto kaina galbūt bus šiek tiek didesnė, bet saugumas – garantuotas.
  • Jei nenorite, jog batutas iškeltų itin aukštai – rinkitės tokį, kuriame būtų trumpesnės spyruoklės. Batutai su ilgomis spyruoklėmis iškelia itin aukštai.
  • Pasidomėkite, ar batutas turi TUV ir AIB sertifikatus. Taip pat galite pasiskaityti apie batuto gamintojus ir įsitikinti, ar jų produktai kokybiški.
  • Visada turėkite omeny batuto atlaikomą svorį ir žmonių kiekį ant batuto. Daugiausiai traumų įgyjama kai ant neapsaugoto batuto šokinėja keli žmonės ir vienas yra išsūpuojamas ant žemės.
  • Jei ant batuto šokinės vaikai (ir ne tik) – būtinai įsigykite apsauginį tinklą batutui – taip apsisaugosite nuo pavojaus vaikui būti sužeistam ir išmestam ant žemės.

Nereikėtų iš vaikų atimti puikios pramogos, skatinančios fizinį aktyvumą. Vaikų traumos yra ne jų klaida, o tėvų neapdairumo ir taupymo sveikatos sąskaita rezultatas. Įsigiję kokybišką batutą užtikrinsite ir turtingą vaikų laisvalaikį, ir jų saugumą.

 

 

 

Kai užgriūna darbai: patarimai, kaip sumažinti stresą

dviračiai treniruokliaiNėra sėkmingos verslo istorijos be tamsiosios jos pusės. Didžiausių pasaulio korporacijų vadovai ir lyderiai pasiekė karjeros aukštumų tik dideliu darbu. Tačiau žmogus – ne mašina, tai ribota būtybė, kuriai egzistuoja lubos. Didelis stresas ir įtampa darbe gali privesti iki fizinio ir emocinio išsekimo, todėl būtina žinoti savo galimybes ir nuolatos nepamiršti stebėti savo sveikatos.

Net gi mėgstamas darbas gali tapti sveikatos problemų priežastimi, todėl patariama atrasti būdus, kurie padėtų sumažinti įtampą ir stresą, patiriamą darbo metu ir po jo. Kiekvienas turi savo individualų receptą, tačiau galime pasiūlyti dar keletą idėjų, kaip palaikyti harmoniją tarp darbo ir laisvalaikio.

  • Fizinė iškrova. Tiek sėdimas, tiek aktyvesnis darbas sukelia intelektinę ir fizinę įtampą, kuri kaupiasi ir kuria būtina reguliariai atsikratyti. Geriausias būdas – sportas. Jeigu turite galimybę, bėgiokite arba užsirašykite į sporto salę. Dviračiai treniruokliai yra puiki priemonė išleisti susikaupusiam stresui. Kuo intensyvesnė treniruotė – tuo geriau jausitės. Būsite pavargęs – tačiau laimingas. Tad jeigu jaučiate, jog darbo reikalai ima viršų ir jau nebegalite suvaldyti streso, sporto salėje susiraskite kampą, kur stovi dviračiai treniruokliai ir visą šią įtampą išminkite laukan!
  • Meditacija. Čia svarbu taisyklingas kvėpavimas – susikoncentravę ties juo gebėsite reguliuoti savo vidinę įtampą ir nuraminsite mintis. O ramios mintys veda į atsipalaidavimą ir viso kūno poilsį. Taip pat meditacija užsiimantys žmonės džiaugiasi pagerėjusia koncentracija ir aiškiomis mintimis.
  • Arbata. Dažniau kavą pakeiskite arbata. Gamta mums suteikė šimtus arbatų ir žolelių rūšių, pasižyminčių įvairiomis savybėmis. Ramunėlių, mėtų, šalavijų ir kitos arbatos ramina nervų sistemą, nuteikia pozityviai, gerina miegą ir poilsį.
  • Daug miegokite. Net kiečiausi darboholikai palūžta po kelių bemiegių naktų. Miegas būtinas smegenų poilsiui. Jeigu jo negausite pakankamai ne tik greitai fiziškai pavargsite, bet ir jūsų smegenų veikla smarkiai sutriks.
  • Palaikykite kokybišką socialinį gyvenimą. Neleiskite darbui atimti iš Jūsų draugų ir artimųjų. Atitraukę mintis nuo darbų ir pasinėrę į draugų pasakojimus ar pokalbius pasisemsite naujų idėjų sau ir galbūt net gi atsinešite jas į darbą.
  • Technologijoms – ne. Poilsio metu griežtai atjunkite darbo telefoną, kompiuterį ir kitus įrenginius. Ištirta, jog šie išradimai turėdami palengvinti mūsų gyvenimą jį kartais tik apsunkina.

 

 

 

 

Krepšinis – daugiau verslas, ar nacionalinis pasididžiavimas?

krepšinisLietuvoje taip jau susiklostė politinė ir istorinė situacija, kad krepšinis buvo tapęs laisvės siekimo ir pasipriešinimo totalitariniam rėžimui įrankiu. Atrodo, kad priešiškumas tarp „Žalgirio“ ir „CSKA“ susiformavo netyčia, dėl sportinių interesų, siekio nugalėti ir parodyti visam pasauliui, jog krepšininkai Lietuvoje yra iš tiesų geri. Dabar situacija yra panaši, tačiau jau ne iš ideologinės pusės, o iš verslo. „CSKA“ klubas turi neribotą biudžetą, gali nusipirkti geriausius Europos krepšininkus, tuo tarpu „Žalgiris“ lipa iš finansinės duobės ir šį sezoną remsis nebrangiais jaunais krepšininkais…

Kyla klausimas, kas krepšinis lietuviams yra dabar? Vis dar nacionalinis pasididžiavimas, ar tik grynas verslas. Juk nereikia Maskvai įrodinėti, kad nors ir biedni, bet galime žaisti krepšinį – per pastaruosius 10 metų Rusijos klubai dažnai laimėdavo ir pralaimėdavo Lietuvos klubams, tad jau dabar skaičiuojami tarpusavio mačų rezultatai ir vedama savotiška statistika.

Sportas verslu tapo tada, kai išsivystė reklamos rinka. Tai nutiko XX amžiaus pradžioje JAV. Sportininkai tapo žvaigždėmis, tad verslo struktūros siekė gauti jų rekomendacijas pirkti produktus ar pasinaudoti paslaugomis. Paplito kortelės su sportininkų atvaizdais, kurios buvo platinamos kartu su įvairiais produktais, vėliau sportinkų veidai pateko į spaudą. Atėjus televizijai, sportas tapo didžiausiu reklamos užsakovų partneriu. Juk nieko nėra paprasčiau, kaip paprašyti žinomo sportininko pasakyti, kad jis skutasi tik su tais peiliukais, geria tik tą pieną ar net rūko tik tas cigaretes…

XXI amžiuje krepšinis tampa dar didesniu verslu ne tik dėl reklamos galimybių ir rėmėjų logotipų ant marškinėlių bei įvairių socialinių akcijų. Tiesa, su futbolu jam lygintis dar nėra galimybių. Futbolas yra tokia didelė verslo struktūra, kad krepšinis prieš jį atrodo, kaip siuvėjas prieš milžiną. Dėl to kai kuriuos verslo principus krepšinio funkcionieriai kopijuoja iš futbolo. Tai atsispindi tarptautinių turnyrų organizavime, į kuriuos pakviečiamos tokios komandos, kurios ne tik gerai žaidžia krepšinį ir turi gilias tradicijas, bet ir sumoka nemenkas sumas organizatoriams. Lietuva vietą turnyre pirko už pusę milijono eurų, kuriuos „paskolino“ rėmėjai. Dabar Lietuvos krepšinio komandos piktinasi, kad į prestižinį klubinį Eurolygos turnyrą papuolė visiškai krepšinio pasaulyje nežinomos komandos, pavyzdžiui Miuncheno „Bayern“. Ne, tai ne futbolo komanda, tai ir krepšinio komanda, žaidžianti Vokietijos BBL lygoje ir užimanti 4 vietą. Ne visi lietuviai žino, kas šiais metais laimėjo 4 vietą LKL, ką jau bekalbėti apie tai, kad tokia komanda gavo vardinį pakvietimą žaisti Eurolygoje. Tai verslo peripetijos, kurios neturi nieko bendro su nacionaliniu pasididžiavimu. Apmaudu, kad krepšinis tapo nesubalansuotos verslo įtakos epicentre.