Patalpų nuoma ar pirkimas, kas ekonomiškiau?

skelbimaiTarp nekilnojamo turto specialistų visuomet vyksta aršios diskusijos: kas geriau, pirkti patalpas ar jas nuomotis? Ir ko gero, vieno bei teisingo atsakymo į šį klausimą nėra, nes jei taip būtų – visi pasirinktų ir darytų „teisingai”. Tačiau kiekvienoje situacijoje viskas priklauso nuo įvairių niuansų, tad kas tinka vienam, visai netinka kitam . Tiek pirkimas, tiek ir patalpų nuoma turi savų privalumų bei trūkumų. Pabandykime juos aptarti ir sudėlioti taškus ant i.

Patalpų pirkimo privalumai:

  • Nereikia kiekvieną mėnesį mokėti nuomos. Turint savo patalpas, įvairūs kaštai bei mokesčiai taip pat neišvengiami, tačiau nuomos kiekvieną mėnesį mokėti nereikia, ir tai didelis privalumas. Dažnai teigiama, jog verčiau mokėti paskolą bankui ir atietyje būti savininku, nei mokėti nuomą ir nieko neturėti.
  • Galima būti užtikrintam, kad patalpų savininkas nepakels nuomos kainos. Versle gan dažna situacija: jei patalpų savininkas pamato, kad jo nuomininkui verslas gerai sekasi, jis didina nuomos kainą. Nuomininkas tampa tam tikru įkaitu: jis nenori palikti patalpų, kuriose verslas gerai sekasi, be to persikėlimas į kitas patalpas sukuria daug sąnaudų. Kita vertus, visą pelną paaukoti brangstančiai nuomai taip pat nesinori.
  • Užtikrintumas, kad patalpų nereikės atlaisvinti. Pasitaiko, kad keičiantis savininko planams (rekonstrukcija ar kt.), nuomininko yra prašoma išsikelti į kitas patalpas, kas gali sukelti labai didelių problemų, ypač jei tai komercinės, prekybinės paskirties patalpos, kurių reklamai išleista didelės lėšos.

Patalpų nuomos privalumai:

  • Nuomojantis patalpas užuot jas pirkus atlaisvinama didžiulės lėšos. Šias lėšas galima investuoti į verslo plėtrą, užuot investavus jas į nekilnojamo turto pirkimą. Jei verslas sėkmingas, jis atneš didžiulę grąžą.
  • Verslo poreikiai dažnai keičiasi – verslas auga, mažėja, keičiasi profilis. Atitinkamai keičiasi ir poreikis patalpoms. Nuomos sandoriai yra kur kas greitesni, kaip ir pasiūla čia didesnė. Todėl verslas, kuris nuomojasi patalpas užuot jas nusipirkęs, paprastai būna lankstesnis ir geriau prisitaiko prie aplinkos pokyčių.

Ieškote gerų patalpų nuomai? Puikių pasiūlymų rasite čia: www.patalpunuoma.net

 

 

Noriu parduoti butą 2

Tai antras straipsnis „Noriu parduoti butą“ rubrikoje. Pirmajame straipsnyje aptarėme, kaip įvertinti būstą. Šiandien – dar keletas dalykų, kuriuos reikėtų žinoti nustatant buto kainą.

NT mokesciaiSusiruošę parduoti butą, nepamirškite, kad už jį gauti pinigai bus laikomi pajamomis. Vadinasi, turėsite sumokėti 15% GPM. GPM skaičiuojamas nuo realių pajamų. Tai reiškia, kad 15% GPM bus nuskaičiuota nuo sumos, gautos iš pajamų už buto pardavimą, atėmus jo įsigijimo kainą, parduodant sumokėtą komisinį atlyginimą bei kitus mokesčius, susijusius su būsto pardavimu. Tad nustatydami realią būsto pardavimo ir prašomą kainas, nepamirškite ir 15% GPM. Tiesa, tam tikrai atvejais yra taikomos lengvatos. Ar galite pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, sužinosite Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje www.vmi.lt arba Lietuvos respublikos tinklapyje www.lrs.lt.

Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį nustatant buto kainą? Tikriausiai begalę kartų prekybos centruose matėte kainas, kurios baigiasi x,x9 arba x,95 Lt ir panašiai. Tai senas prekybininkų triukas, tačiau jis kiekvieną kartą pasiteisina: nors 68,00 yra mažiau nei 69,95, tačiau iš pirmo žvilgsnio antroji kaina atrodo patrauklesnė. Butas yra lygiai tokia pati prekė, kaip dešra ar kepurė. Tad kodėl jam nepritaikius to paties triuko?

Tarkime, pasinaudoję uNTu.lt nustatėte buto kainą: 288 000 Lt. Tiems, kas neskaitė „Noriu parduoti butą I“, paaiškiname: uNTu.lt yra nemokamas nekilnojamo turto įvertinimo įrankis. Tai labai patogi naujo tipo paslauga nekilnojamojo turto rinkoje: užsiregistruojate svetainėje, įvedate duomenis apie  butą ir gaunate realų būsto įvertinimą. Įvertinimas grindžiamas „Registrų centro“ duomenimis apie nekilnojamąjį turtą, naujausius sandėrius ir bendrąją nekilnojamojo turto rinkos padėtį. Šiuo metu galima gauti Vilniaus miesto butų įvertinimus, tačiau artimiausiu metu bus galima sužinoti bet kuriame Lietuvos mieste esančio buto preliminarią kainą.

Taigi, gavote buto įvertinimą, paskaitę skelbimus, palyginote su kitais panašiais butais, nepamiršote 15% pajamų mokesčio: jūsų buto kaina 288 000 Lt. Tai yra tikroji buto pardavimo kaina. Kad parduotumėte už 288 000 Lt, turite prašyti 300 000 Lt – tai yra pakelti keliais procentais. Taip turėsite rezervo derėjimuisi. Apie tai taip pat rašėme ankstesniame straipsnyje. Tačiau 300 000 Lt yra akims „nepatraukli“ suma. Nepabijokite pritaikyti senąjį prekybininkų triuką ir nuo prašomos kainos „numesti“ kelis litus – prašykite ne  300 000 Lt, o,  pavyzdžiui, 299 995 Lt. Gali pasirodyti neracionalu ir netgi kvaila, bet tai veikia.

Išsami ir tiksli informacija, kurią galima rasti internete teikia daug privalumų, kai reikia įvertinti būsto kainą. Įvairios duomenų bazės, informacinės svetainės, vertinimo programos ir skelbimų portalai išties padeda tvirčiau jaustis parduodant butą. Tačiau taip pat nepamirškite ir mažyčių gudrybių. Sėkmės!